 Akišveitės yra pusiau parazitiniai augalai. Paprastai jos parazituoja ant žolinių augalų šaknų (dažniausiai ant baltojo dobilo arba įvairių gysločio rūšių), bet augalams—šeimininkams didesnės žalos nepadaro, nes yra vienmetės, be to, jų šaknys į pasirinktos aukos audinius giliai neįsikeroja. Augalas veikia sutraukiančiai ir priešuždegimiškai, be to, gerina virškinimą, gydo akių ligas bei švelniai tonizuoja. Geriami akišveitės preparatai gydo infekcinį bei alerginį katarą, šienligę, sinusitą, burnos gleivinės ir ryklės uždegimus. Augalo nuovirų pavilgais galima gydyti ir žaizdas, nudegimus.
|
Šį kartą straipsnis „aštria“ ir Lietuvoje dar nelabai žinoma tema: apie augalų selekcininkų autorines teises. Naujai išvesta augalo veislė yra selekcininko ar jo teises įsigijusios kompanijos intelektuali nuosavybė. Taip, taip, teisingai supratote – žmogaus sukurta augalo veislė teisiniu požiūriu yra toks pats produktas kaip programinė įranga ar menininko kūrinys ir šiuos produktus vienodai gina įstatymai.
Puošnioji strelicija auginama saulėtoje, gerai vėdinamoje patalpoje. Temperatūra žiemą 12 - 15 laipsnių. Vasarą galima auginti balkone ar sode užuovėjoje, pusiau pavėsyje. Žiemą laistyti labai saikingai, vasarą - gausiau, kartais nupurkšti lapus. Negalima palikti vandens vazono dėkle (pūva šakniastiebiai). Jaunas strelicijas geriau tręšti nuo pavasario iki rudens dracenoms ar jukoms skirtomis trąšomis. Senus augalus - rugpjūčio - lapkričio mėnesiais žydėjimą skatinančiomis trąšomis
Pražysta liepos pradžioje ir dažnai žydi iki pat šalnų. Paskui sunyksta. Jeigu norite prisirinkti sėklų, prieš šalnas mairūnus persodinkite į vazonus ir perneškite į šiltnamį ar patalpą, nes lauke sėklos dažniausiai nespėja subręsti. Jos nėra labai daigios, daigumas vos 20-30 proc. Daug paprasčiau ir patikimiau dauginti atlankomis.
