Rojaussodai.lt

Taip jau istoriškai susiklostė, jog Kusamono yra žoliniai augalai, žolynai, smarkiai besiskiriantys nuo bonsų, tačiau praturtinantys šių medelių vaizdą žavingu štrichu. Tačiau pirmiausia reikėtų išsiaiškinti, ką apskritai etimologiškai reiškia šis žodis. Taigi, “kusa” – tai žolė, o “mono” – daiktai. Kusamono – vazoninis-kompozicinis augalas iš laukinių žolių ir gėlių, atsiradęs su tikslu paįvairinti, praplėsti ir papildyti bonsų pavidalą. Kadaise mažųjų medelių auginimo ir komponavimo specialistai bei entuziastai puošdavo bonsus vos keletu priskintų žolių ar gėlių, tačiau vėliau ėmė rastis ištisas “išryškinimo” menas pagalbiniais augalais, vadinamas Kusamono-bonsai, kuris šiuo metu itin paplitęs Japonijoje ir Korėjoje tarp tenykščių moterų bei bonsų augintojų.

Augalų augintojas ar menininkas, vis dėlto pasiryšiąs auginti kusamoną, turėtų žinoti tam tikras žolių ir gėlių derinimo taisykles bei išmanyti jų priežiūrą. Kaip žinia, norint grožėtis šiuo gamtos teikiamu puikumu, pirmiausia reikėtų įsigyti kokį indą, padėklą ar vazoną, kuriame būtų galima komponuoti augalus. Itin svarbi užduotis – tinkamai atrinkti ir suderinti augalus, nes kai kurios žolių ar gėlių rūšys gali augti tik vienos, o kitas be vargo galime tarpusavy derinti, paįvairindami gautą “kraštovaizdį” smulkesniais ar stambesniais akmenėliais bei kitais papuošimais, susijusiais su gamta. 

Vis dėlto esama ir keletas augalų derinimo taisyklių, skirtingų Kusamono-bonsų stilių ir variacijų, paremtų sezoniškumu (vasara, ruduo, žiema, pavasaris), augalų rūšim (pelkių ir tvenkinių augalai, miškingų vietų augalai, laukų augalai) ir sodinimo būdais (nevazoniniai augalai, keletas augalų viename vazone, vienas augalas vazone arba “susipainiojusių šaknų” stilius). Tačiau vienareikšmiškų taisyklių, kaip derinti augalus, nėra, kadangi kiekvienas žmogus yra individualus ir pasirinks tuos žiedus ar žoles, kurie jam arčiausiai širdies. Bet vieną patarimą norėčiau duoti: tikiu, jog trokštate, kad augalai savo nuostabiu grožiu jus džiugintų ištisus metus. Tokiu atveju rinkitės ir komponuokite viename vazone kelis sezoninius augalus tam, kad vieni iš jų vasarą apsipiltų spindinčiais žiedais, kiti pavasarį džiugintų žalia žolyte, rudenį – vešlia lapija, o žiemą – žiemiškos žolės vėsa ir ramumu. Kai kurie augalai yra atsparūs šalčiui, todėl gali jus džiuginti net ir žiemą, pastatyti lauko terasoje. 



Apsnigę jie atrodys lyg apibarstyti cukraus pudra. 



Žinoma, daugelį augalų reikia ir būtina apsaugoti nuo žiemos audrų, minusinės temperatūros ir sniego, todėl geriau juos laikyti namuose.

Turbūt pagalvojote, kodėl taip staigiai perėjau nuo Kusamono-bonsų tiesiog prie kusamonų. Ilgainiui kusamonai nebeteko savo pirminės paskirties ir atsiskyrė nuo bonsų, patys atstovaudami meno šakai. Žinoma, negalima visko suabsoliutinti, ir toliau įvairiose parodose kusamonai pristatomi kartu su bonsais, kaip jų papildymas. Bet vis dėlto šiuo metu daugelyje japonų namų galime išvysti vien kusamonus, kurie yra tarsi nepaprasta dekoro detalė, taip pat puikiai deranti pastatyta prie paveikslų, keramikos dirbinių ar net kitų gėlių kompozicijų.

Kusamonus galima daryti iš daugelio laukinių ir naminių augalų (žolių ar gėlių). Štai keletas variantų: nakviša (lot. Oenothera speciosa), ritininė imperata (lot. Imperata cylindrica), nendrė (lot. Arundinella hirta), vaistinė kraujalakė (lot. Sanguisorba officinalis), raktažolė (lot. Primula sieboldii) etc. Prižiūrėti kusamonus dera taip, kaip reikalauja paskiras augalas.

Manau, jog ne vienam yra tekę grožėtis žydinčiomis pievomis, slėniais, pašlaitėmis. Turbūt ne kartą norėjote parsinešti tą grožį į namus. Bet juk žinome, kad nuskinta gėlė neišbus ilgai. Štai kusamonais galima džiaugtis ir gėrėtis ištisus metus, jei tik išradingai ir apgalvotai juos atrinksime ir sukomponuosime.