Rojaussodai.lt

Dabar rytines lelijas auginu vazonuose. Pavasarį juos laikau polietileno šiltnamyje įkastus į žemę. Kai orai atšyla, išnešu į lauką (ir parnešu atgal, jeigu naktį gresia šalnos). Rudenį, kai oras vėsta, vėl įnešu į šiltnamį. Šios grupės lelijoms reikia ne tik purios, derlingos, bet ir rūgščios dirvos. Jas auginu komposto, smėlio ir rūgščių durpių mišinyje (santykiu 3:1:3).

Visos lelijos jautrios drėgmės pertekliui. Ypač svarbu, kad žiemotų beveik sausoje dirvoje. Žiemai šiltnamyje supilu kalvą, įkasu ten vazonus su lelijomis ir storai užpilu durpėmis. Pavasarį durpes nužeriu, o kai pradeda augti, patręšiu kompleksinėmis mineralinėmis trąšomis. Nors darbo su rytinėmis lelijomis daugiau, jis atsiperka - nuo žiedų grožio ir kvapo tiesiog galva svaigsta. Žydi liepos pabaigoje - rugpjūtį.

Vamzdelinės lelijos auginimos panašiai kaip azijinės, bet jos labiau bijo drėgmės pertekliaus ir mėgsta šarminės reakcijos žemę. Jokių rūgščių durpių! Jų svogūnai stambūs, bet dukterinių svogūnų auginti neskuba. Stiebinius svogūnėlius subrandina tik keletos veislių lelijos ir jų būna nedaug. Šalčiui jautresnės už azijines. Žiemai jas reikia mulčiuoti pjuvenomis, nurūgštintomis durpėmis. Mulčiuojami ir rudenį pasodinti stiebiniai svogūnėliai. Jeigu pavasarį jas pakanda šalna, reikia papildomai nupurkšti fungicidais, nes apšalusias labiau puola ligos. Šių lelijų stiebai aukšti ir tvirti, žiedai stambūs, kvapūs. Žydi antroje liepos pusėje.

Karališkoji lelija
Vamzdelinė lelija `African Queen`
Rytinė lelija `Cassandra`

Dažniau auginamos rūšys — tai raudonoji, miškinė, leopardinė, karališkoji, Henrio ir Saržento lelijos. Ankstyviausia raudonoji, nuo seno auginta mūsų kaimų darželiuose, taip pat leopardinė - žemyn nukreiptais dėmėtais, raudonai oranžiniais žiedais, ir miškinė - gausiai žydinti nedidukais rožiniais, aštroko kvapo žiedais.

Šios lelijos žydi antroje birželio pusėje, geriausiai auga puriame, laidžiame, neuralios ar silpnai rūgščios reakcijos dirvožemyje, saulėje ar pusiau pavėsyje (tik miškinė lelija nemėgsta saulės, jai labiau tinka lengvas pavėsis). Karališkoji ir Saržento lelijos žydi beveik kartu su azijinėmis. Jos yra vienos iš vamzdelinių lelijų protėvių ir auginamos panašiai. Henrio lelijos žydi vėliausiai (liepos pabaigoje ir rugpjūtį). Šių aukštų (1-1,5 m) lelijų žiedai šviesiai oranžiniai, svyra žemyn, nelabai dideli. Auginamos kaip azijinės lelijos.

Visų lelijų žiedynus galima skinti, nevysta apie 10 dienų. Žiedynus geriau pjauti trumpesniais kotais, kad likęs stiebas su lapais sukauptų pakankamai maisto medžiagų svogūnui. Jeigu puokštę statysite ant baltos staltiesės, dulkines galima išskinti, bet žiedai jau nebus tokie gražūs. Lelijų žiedadulkės labai tepa, bet neblogai išsiskalbia.

Apie apsaugą nuo grybinių ligų (dažniausiai tai Botrytis sp. sukeliamas puvinys, prasideda nuo nedidelių rusvų dėmelių ant lapų, vėliau žiedų) ir profilaktinius purškimus jau rašyta. Lelijos serga ir fuzarioze — staiga paruduoja arba paraudonuoja visas stiebas su lapais. Susirgęs augalas su svogūnu iškasamas ir sudeginamas, į jo vietą kitų lelijų sodinti negalima.

Vamzdelinės ir rytinės lelijos gali susirgti virusinėmis ligomis — žiedus išmargina neryškios dėmės ar dryžiai, pasikeičia jų spalva. Tokias lelijas taip pat geriau sunaikinti, kad liga neplistų. Kenkėjai lelijų dažnai nepuola — kartais pasitaiko raudonų vabalų (Lilioceris lilii), kurie, o ypač jų lervos, gali greitai nugraužti lapus. Jeigu jų nedaug, surinkite ir sunaikinkite. Kai puola smarkiai, geriau nupurkšti insekticidais. Auginu lelijas šešerius metus, bet insekticidais purškiau tik kartą. Žiedus kartais apgraužia sraigės, bet didelės žalos nedaro.

Populiariausių lelijų svogūnais prekiaujama turguose, mugėse, sodo prekių parduotuvėse. Geriausiai jas pirkti rudenį arba anksti pavasarį. Pavasarį apžiūrėkite, ar svogūnai nesupeliję. Aš jų nusiperku net balandžio — gegužės mėn., kai atpinga iki 2-3 Lt, ir taip už vieno svogūno kainą įsigyju du ar tris. Pamirkau fungiciduose ir sodinu į vazonus, svogūną būtinai užpilu smėliu. Pirmaisiais metais auga menkai. Rudenį persodinu į lysvę (rytines lelijas — į kitą vazoną). Kitais metais šios lelijos kuo puikiausiai auga ir žydi. Birželio pradžioje pirkti svogūnai dažniausiai supūva, nepatarčiau jų įsįigyti, nors tekainuotų litą.

Dr. Valerija BARONIENĖ 
Autorės nuotraukos