Lapuočiai (106)
|
Visos datos yra UTC + 2 valandos |
|
Forumas
|
||||||||||||||||||||
Daugiau FORUMO temų rasite čia » Dekoratyviniai medžiai, krūmai ir lianos » Lapuočiai
Karklams nereikia labai geros dirvos, tinka net skurdus priesmėlis. Derlingoje žemėje jie auga kaip siena, bet vytelės, nors ir stambios, būna trapios, ūgliai labai šakojasi. Dirvą reikia gerai įdirbti iš rudens. Ypač svarbu išnaikinti piktžoles. Jos stelbia jaunus pirmamečius karklus ir alina žemę. Nuo to, kaip įdirbta dirva, priklausys, ar daug reikės ravėti pirmaisiais metais.
Aukubos ( Aucuba ) genčiai priklauso trys iš Rytų Azijos kilusios rūšys. Iš jų tik viena - japoninė aukuba ( Aucuba japonica Thunb.) plačiai auginama šiltesnio klimato šalių želdynuose. Tai visžalis, iki 2-4 m aukščio, tankus stačiašakis krūmas žaliomis šakomis, dideliais (iki 20 cm ilgio) elipsiškais arba siaurai kiaušiniškais lapais.
Pagaliau pelnyto pripažinimo sulaukė ir raganės smulkesniais žiedais. Ypatingo dėmesio yra vertos veislės, išvestos iš mėlynžiedės raganės ( Clematis viticella ), kilusios iš Pietų Europos. Jos gerai auga tiek Viduržemio jūros pakrantės karštyje, tiek Šiaurės Europos vėsumoje. Šios veislės gerai prisitaiko vidutiniškai derlingoje ar net skurdžioje žemėje, tačiau joms būtinai reikia saulės - neverta jų sodinti šešėlyje ar prie šiaurinės namo pusės.
Viticella grupės raganės mažiau serga, ypač raganių vytuliu - grėsmingiausia stambiažiedžių raganių rykšte. Jas lengva auginti, jos puikiai pradedantiems ar laiko stokojantiems sodininkams, taip pat viešųjų želdinių želdinimui. Šios grupės raganės sparčiai auga (vidutiniškai per sezoną - iki 3 m, o kai kurių veislių raganės - iki 5 m), o jų gausus ir ilgas žydėjimas kompensuoja palyginti smulkius žiedelius. Lapai yra mažesni negu stambiažiedžių gentainių, tačiau gerokai sveikesni ir dažnai išlieka žali ir dekoratyvūs iki pat stiprių šalčių.
Viticella grupės raganės žydi nuo birželio iki rudens, ant pirmamečių ūglių, todėl jas genėti itin paprasta – visi pernykščiai ūgliai anksti pavasarį nukerpami per 20-40 cm nuo žemės. Netgi ūgliams nušąlus ar nukirpus juos iki pat žemės, nauji ūgliai sėkmingai atželia ir vėl džiugina gausiais žiedais.
Viena iš įdomiausių veislių, priskiriamų Viticella grupei - `Purpurea Plena Elegans`. Ši veislė atspari ligoms, šalčiui, be to, žydi pilnaviduriais purpuriniais žiedais. Jie nėra itin dideli – 4-5cm, bet žydi ypatingai gausiai ir ilgai. Užauga iki 3-4 metrų, todėl sodindami pasirūpinkite stipria atrama, kuri sugebėtų išlaikyti augalo svorį.
Kita vertinga šios grupės veislė yra `Mme Julia Correvon` – ši raganė papuoš jūsų sodą, nesvarbu, kur ją pasodinsite. Jos varpelio formos žiedai palyginti nedideli (6-8cm), tačiau išsiskiria sodria purpurine spalva, ir žydi beveik visą vasarą iki pat ankstyvo rudens.
Įdomi šios veislės istorija: ji buvo išvesta Prancūzijoje 1900 metais, bet išpopuliarėjus stambiažiedėms raganėms, buvo kuriam laikui pamiršta. Nuo išnykimo ją išgelbėjo anglų sodininkas Christopher Lloyd, ir apie 1950-uosius vėl sugrąžino į rinką. Šiuo metu tai viena iš populiariausių pasaulio raganių.
Sodinant Viticella grupės raganes, turėkite galvoje, kad joms reikia daug vietos – jos nesunkiai pasiekia 3-4 m aukštį, o keras gali išsiplėsti iki 1,5 metro. Tinka auginti ant pergolų, arkų, tvorų. Netinka apželdinti vidutinio aukščio krūmus ar rožes – šios raganės per didelės ir per sunkios. Įdomiai atrodo auginamos be atramos, kai joms leidžiama driektis žeme. Puikiai jaučiasi skurdžiose vietose, jeigu pakanka saulės.
Rasa LAURINAVIČIENĖ
Autorės nuotraukos
© rojaussodai.lt



