Rojaussodai.lt

Utricularia gentis žinoma jau gana seniai. Karlas Linėjus išskyrė septynias skendenių rūšis. Ilgai galvota, kad tos pūslelės atlieka plūduro funkciją, tačiau amerikiečių mokslininkė Mary Treat atrado, kad tai spąstai. Kiek vėliau mokslininkai Darvin ir Lloyd šią gentį ištyrė išsamiau. Svarbiausią darbą atliko Peter Taylor, kuris aprašė visą Utricularia gentį savo monografijoje. Skendenių gentį jis iškyrė į dvi pogentes ir į 35 grupes. Kai kur teigiama, kad geriau būtų suskirstyti į tris pogentes ir į 33 grupes.

Skendeniai aklimatizavosi visur, kur yra bent menkiausia galimybė jiems augti. JAV jie randami visose valstijose, Kanadoje taip pat auga visur. Jie gali augti įvairiose vietose, pradedant ežerais, upeliais, drėgnomis vietomis ir baigiant medžių plyšiais, bromelinių augalų skrotelėmis ir sezoniškai drėgnomis dykumomis. Skendeniai neauga tik sūriame vandenyje, nors viena rūšis - Utricularia benjaminiana - neblogai jaučiasi ir sūrokame vandenyje.

Skendenių žiedai dažniausiai labai maži, bet tai atperka žiedų formų bei spalvų įvairovė. Daugelis labai gražūs ir savo forma panašūs į orchidėjų ar žioveinių žiedus. Žemėje augantys skendeniai labai maži ir niekuo neišsiskiria. Kai kurių lapai panašūs į žolę, kitų apvalūs ar pailgi. Vandenyje augančios rūšys visai kitokios. Šie augalai turi mažas pūsleles — spąstus vabzdžiams gaudyti. Jos pripažintos vienu iš sudėtingiausių organų visoje augalų karalystėje.

Vabzdžiai gaudomi po vandeniu, ar po drėgna žeme. Pūslelių viduje yra vakuumas. Auka, palietusi pūslelės dangtelį, priverčia jį staiga atsidaryti. Dangtelis atsidaro, pūslelė prisipildo vandens, kartu į save įtraukdama ir auką, ir dangtelis vėl užsidaro. Visa tai trunka 10-15 tūkstantųjų sekundės dalių. Labai maži vabzdžiai kartais randa kelią atgal.

Pūslelės išskiria virškinimo fermentus, kad suvirškintų auką. Virškinimo trukmė priklauso nuo aukos dydžio. Jis gali trukti nuo kelių valandų iki kelių dienų. Kartais didelės aukos netelpa į pūslę ir į spąstus patenka jos dalis. Tuomet skendenis suvirškina patekusią į spąstus dalį, nors pati auka būna gyva.

Sausumoje gyvenančių rūšių skendeniai yra vienmečiai arba daugiamečiai, jie sutinkami drėgnose pievose ar pelkėse. Auginant šiuos skendenius namuose, labai svarbi didelė oro drėgmė. Jiems tinka kiminų ir durpių/smėlio mišinys (2:1). Laistoma distiliuotu vandeniu. Žemėje augantys skendeniai gali vidutiniškai apšviestoje patalpoje ar net šešėlyje. Šiems skendeniams priskiriamos ir dar kelios rūšys, kurios auga žemėje, bet jas turi šiek tiek semti vanduo.

Vandenyje augantys skendeniai neturi šaknų, jie gyvena stovinčiame vandenyje, kai kur jie laikomi piktžolėmis. Jų lapai smulkiai suskaidyti, o tarpuose yra pūslelės maistui gaudyti. Aukos - smulkūs vandens gyvūnėliai, dažniausiai pirmuonys, ciklopai, dafnijos, bet kartais į spąstus pakliūva nedidelis buožgalvis ar žuvies mailius. Šiuos skendenius auginti labai sunku. Jiems reikia daug šviesos ir ypatingai paruošto vandens, taip pat ramybės periodo žiemos metu.

Dar kitų rūšių skendeniai pietų ir centrinėje Amerikoje auga ant medžių arba tarp samanų, drėgnose vietose. Šiuos skendenius auginti sunku, panašiai kaip tropines orchidėjas. Yra ir tokių skendenių, kurie auga bromelinių augalų skrotelėse (jose kaupiasi vanduo). Į skroteles jie įkiša ilgus pūslėtus ūsus, kurie siurbia vandenį, o iš skrotelių kyšo palyginti dideli skendenių lapai. Yra ir tokių rūšių skendenių, kurie auga ant uolų ar skardžių, ar prie tekančio vandens. Kartais ant jų nerandama nė vienos pūslelės, arba randama labai mažai.

Lukas PETRULAITIS