Rojaussodai.lt

Fatsijos ( Fatsia Decne. et Planch.) - aralijinių ( Araliaceae ) šeimos visžaliai medeliai ir krūmai. Gentyje yra tik dvi rūšys. Savaime auga Japonijoje ir Taivanio saloje.

Labiausia paplitusi japoninė fatsija ( Fatsia japonica (Thunb.) Decne et Planch.) ir jos margalapės formos `Variegata` (lapai išmarginti baltomis ar kreminėmis dėmėmis) bei `Aureimarginali` (geltonu lapo pakraščiu).

Tai visžalis, iki 2 m aukščio medelis su paprastu, sumedėjusiu, nesišakojančiu stiebu. Lapai žali, iki 30 cm skersmens, su 7-9 skiautėmis, blizgantys ir ilgakočiai. Žiedai neryškūs, gelsvai balti. Fatsijos vertinamos dėl gražių, didelių ir margų lapų.

"Kaip prižiūrėti draceną?" - p. Jolita.

Šie augalai mėgsta labai šviesias vietas (ypač margalapės rūšys), šilumą visus metus (18-20°C), bet žiemą temperatūra gali būti 10-12°C. Dracenos gerai pakenčia sausą kambario orą, bet jautrios skersvėjams. Laistoma saikingai visus metus, geriau dažniau nupurkšti vandeniu. Nuo drėgmės pertekliaus pūva šaknys. Jeigu drėgmės per daug arba per mažai, pradeda kristi lapai. Senesnių augalų stiebas savaime nuplinka.
Persodinama nuo pavasario iki rudens, jauni augalai kasmet, vyresni rečiau. Dracenoms tinka derlingos kompostinės, lengvos velėninės (lapinės) žemės, durpių ir molio mišinys. Tręšiama retai, 1-2 kartus per mėnesį (nuo kovo iki rugpjūčio) lapinėms gėlėms skirtomis trąšomis. Genėti galima bet kuriuo metu. Nupjovus viršūnę, išleidžia šoninius ūglius.
Dauginama kovo-balandžio mėn. viršūniniais auginiais arba stiebo dalimis, kurie įšaknydinami 25°C šilumoje. Nupjaunama 20-30 cm ilgio viršūnė ir pamerkiama į drungną vandenį, kuris keičiamas kas savaitę. Įsišaknija per 2-4 savaites. Stiebas supjaustomas 10 cm ilgio gabaliukais, žaizdos užbarstomos trinta medžio anglimi ir keletą valandų padžiovinama. Paskui sodinama į drėgną smėlį.

© rojaussodai.lt

Rašykite mums ir klauskite adresu Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo Spam'o, jums reikia įjungti Javaskriptą, kad matytumėte tai . Į klausimus apie augalų ligas ir kenkėjus atsakinėjama nebus, nes iš aprašymo arba nuotraukos jų nustatyti neįmanoma.

Geogenanthus genties pavadinimas kilęs iš graikiško žodžio ` geo ` — žemė ir ` anthos ` — žiedas, nes žiedynas auga ant stiebo prie pat žemės. Genčiai priklauso 4 rūšys daugiamečių šakniastiebinių augalų, kurie paplitę Pietų Amerikos atogrąžose — Brazilijoje ir Peru.

Gerai žinomas ir auginamas tik banguotasis geogenantas ( Geogenanthus undatus Mildbr. Et Strauss). Anksčiau jis piklausė Dichorisandra genčiai, o dabar priskirtas Geogenanthus ir pavadintas Geogenanthus poeppigi i (Miq.) Faden. Tai daugiametis žolinis augalas trumpais rausvais stiebais ir 2-3 susiglaudusiais lapais viršūnėje. Mėgiamas ir auginamas dėl neįprastų lapų su išilginėmis klostėmis nuo lapkočio iki lapo galiuko.