Dėkoju,Daisa,už operatyvumą.Pavyko ir man kai ką atkapstyti internete,gal kam prireiks:
1.Dėl dirvos sunkumo yra skirtingų nuomonių,vieni siūlo priemolį,kiti lengvą ir purią,bet visi sutaria,kad turi būti derlinga.Sodinant galima įdėti perpuvusio mėšlo.Vasarą laistyti dažnai ir gausiai,bet neperlaistyti.
2.Egzistuoja žemaūgės formos,auginamos kaip vazoninės kambarinės,Compakta ir Elegans,bet neradau,ar jos tinka auginti lauke.Kambarines vasarą reikia tręšti ir apipurkšti,laistyti galima ir iš apačios,per padėklą.
Tik tiek,matosi,kad šis augalas dar mažai kam žinomas.

Gal retai auginamas,kad sudėtinga priežiūra.
M.Navasaitis rašo apie Cunninghamia lanceolata:
,,7-9 zona.Lietuvoj auginama mėgėjų dendrologiniuose sodeliuose,botanikos soduose.Žiemai ištisai uždengiama arba perkeliama į šiltnamį."

Šioje temoje kolegos aprašė kelis atvejus,kai kuningamija gerai žiemoja be žmogaus įsikišimo ir tai teikia daug vilčių.Tuo labiau,kad sodinsiu ją prie pietinės sienos.Man dabar daugiau rūpesčių kelia dirvožemis-sunkus molis.Juk aš pajėgsiu pakeisti tik menką jo dalelę.Ir jei augalėlis ims nesveikuoti,prasidės spėlionės,ar molis gyventi trukdo,ar žiema?

1. Kolegos,kurie auginat kuningamiją,ar parūgštinat periodiškai dirvą?
2.Jeigu rūgštinat,tai kaip dažnai ir kokiu būdu?

Dirvos rūgštinti nereikia kaip ir dėl molio galima nesijaudinti. Manoji kuningamija auga sunkiame molyje, kurio pH8 - taigi šarminis gruntas. Jei yra galimybė rinktis, rekomenduočiau nuo silpnai rūgščios iki neutralios, bet nemanau kad rūgšti dirva būtina. Kaip nenorėčiau sutikti ir su teiginiu, kad reikia dažnai laistyti. Kuningamija kalnų augalas, o tokie nemėgsta šlapios žemės, bet mėgsta drėgną orą. Savąją kol buvo maža laisčiau kas 2 savaitės, per karščius apipurkšdavau (kai turėdavau laiko - nereguliariai), dabar palieju tik retkarčiais (šiemet visai neliejau). Užuovėjos reikia - ten oras drėgnesnis, šviesos taip pat - kad nevėluotų vegetacija.Ar mėlynspyglė atsparesnė ar ne - sunku pasakyti - Lietuvoje tokios vyresnės nėra, o kas tinka Vokietijai ar Olandijai, nebūtinai tiks ir pas mus. Mat žaliaspyglių ir mėlynspyglių vegetacijos periodai šiek tiek skiriasi ir nežinia, kuri geriau pas mus prisitaikys.

Rimvydai,labai dėkingas už didžiausios mano problemos išsprendimą.Beliko laukti žiemojimo ir pavasario.

O jeigu dirvą maga rūgštinti, tai aš darau taip: prikarpau pušų smulkesnių šakelių ir apibarstau augalą šaknų zonoje. Jei turiu, dar apipilu pora cm. durpių ar smėlio, bet daugiau dėl vaizdo.

Ar tik nepainioji su kriptomerijomis
Žemaūgiai kuningamijų kultivarai kitaip vadinasi - http://forums.gardenweb.com/forums/load/conif/msg0623432024900.html

Mano kuningamija stipriai ūgtelėjo per vasarą ir aplenkė "kolegę" A.araucana .
Jos vis dar vazoninės.

Manoji kuningamija, nežinia iš džiaugsmo (kokia puiki jai vasara) ar pykčio (griovys prie šaknų, dar molio krūva ant jų) ėmė kvailioti. Negana kad vidurvasarį davė antrą augimą, bet rugpjūtį dar ir trečią. Visus tris kartus paaugo maždaug po 12- 15 cm. Po paskutinio augimo gerokai pagelto spygliai. Šiuo metu viršūninis pumpuras pilnai susiformavęs, tikiuosi išgyvens. Dengti ar mulčiuoti nesiruošiu.

Manoji kuningamija,rudens pradžioje visiškai nurudavusi,pradėjo po truputi keisti spalvą iš rudos į žalią.Žalia spalva plinta nuo kamieno į šakelių galiukus ir nuo apačios į viršų.Apie pusė medelio dar ruduoja,bet tikiuosi,kad procesas nesustos.Gal kas žinot,ar kuningamija paruduoja vegetacijos pabaigoje,o gal gali ir žalia žiemą prabūti?

Penkti metai vazone:

o šita žiemojo grunte, po sniegu (balandžio foto):

panašiai atrodo ir manoji.Kankinasi jau keli metai,rudos spalvos gerokai daugiau,negu žalios.