Įdomu, kokio pločio?

Na, vietos lyg ir yra nors kaikam turbūt 20 a. ir atrodo juokingai.
Šeivamedžius ir ievą pasirinkau, nes jie anksti sulapoja, o krūmai man reikalingi, kad nuo kaimynų šiek tiek privatumo suteiktų

tokiu atveju labiau tiktų visžaliai krūmai. ir žiemą nuo kaimynų užstos, ir visada gražiau atrodo, net apsnigti, nei styrančios plikos šakos.

Čia mano nuomonė dėl Linukei rūpimos gyvatvorės- vėjatvorės. Vienas dalykas, kai reikia apželdyti hektarus, kitas - kai tie želdiniai už kelių ar keliolikos metrų nuo lango. Pastaruoju atveju, manau, mišrinti spygliuočių su lapuočiais netinka - kaip besodinsi, spygliuočiai nuo lapuočių pusės nupliks. O jei šakos tarpusavyje nesilies - ar tai gyvatvorė? Jei Cupresinas sodinsit paliekant erdvę 2x2, - tai kokiu atstumu bus augalai? Mažiausia 5 metrai (nes eglė ir savo lają turi). Ir nuo ko ji užstos? Ar nevertėtų pagalvot vietoj eglių įkišti glaustašakių skroblų, bukų, ąžuolų ar kitų tankesnių ir nelabai aukštų lapuočių?

Įdomu kokie visžaliai krūmai nenudegtų pavasarinėje saulėje? Nes dangstyti tai nesiruošiu

Vieninteliai, ką galėčiau parekomenduoti (ir tai su išlygomis) iš visžalių augalų - buksmedžiai. Pas mane saulėtoje vietoje UŽUOVĖJOJE iki 1,3m aukščio gyvatvorė peržiemoja gerai ir gražiausiai žaliuoja, jei tik aš nesugalvoju jos žiemą ar anksti pavasarį pakarpyti. Tiesa, šalčiai virš - 28c tą žalumą kartais apgadina. Visų kitų mano bandytų augalų, įskaitant ir rododendrus žiemą lapai IŠDŽIŪSTA IŠGARINĘ DRĖGMĘ IR NEGAUDAMI JOS IŠ ĮŠĄLUSIŲ ŠAKŲ IR ŠAKNŲ. Lapai per žiemą gali atrodyti normaliai, tik kiek susiraukšlėję, nes augalai ramybės būsenos. O pavasaris numirėlio nereanimuoja - negyvas lapas keičia spalvą, - nelieka chlorofilo. Taigi, lapus labiau džiovina ne pavasarinė, o žiemos saulė. Plius dar šaltis. Na ar daug Lietuvoje savaiminių visžalių lapuočių? Gebenė, pipirlapė - dar viena kita žemaūgė, po sniegu žiemojanti žolelė (samanų neskaičiuojant). Vargu ar pakeisime gamtą be papildomų priemonių ir darbo (dengimo). Tik tarybinė armija (kurioje teko "garbės" tarnauti) visada stengėsi tai padaryti.

[quote=Įdomu kokie visžaliai krūmai nenudegtų pavasarinėje saulėje? Nes dangstyti tai nesiruošiu [/quote]

neparašei, iš kurios pusės tos aukštosios eglės. jei jos užstos pietinę saulę tiems visžaliams krūmams, tai tinka bugieniai (Ilex). Jie mėgsta pusiau pavėsį. be to, jų raudonos uogytės per žiemą laikosi, paukščiai atskrenda palesioti, vaikams džiaugsmas, net lesyklu nereikia.
o buksmedis tai tikrai bus idealus - ir dekoratyvus, ir neišlepęs.

Na, o mano nuomone- nėra visžalių lapuočių, kurie nenudegtų, jei pasodinti saulėje, o buksmedžiai nudegė net ir pusiau pavėsyje.
O ir su spygliuočiais - nieko gero, auginom tujas ir ramiai gyvenom, dabar prisipirkom visokių mandrenybių ir...- čia uždengei, čia vėjas nunešė, o rezultatas?

Buksmedžių nesinori. Labai jau lėtai jie auga.

Įkelsiu, ką esu pasibraižiusi. Bus aiškiau, apie ką kalbu. Nežinau, net ar tai gyvatvore vadinasi, ar tiesiog augalynas



Noriu apsodinti sklypo kampą. Viena kraštinė pietinė riba, kita - vakarinė.
48 - eglė 'Cupresina'
2 - Spiraea x arguta
40 - Potentilla fruticosa 'Gold Star'

Kur raudonos rodyklės - norėtųsi, kad tose vietose augalas sudarytų priedangą nuo kaimynų, todėl parinkau greitai augančius ir anksti lapojančius krūmus. Eglės tik dėl visžalumo, kad žiemą nebūtų kampas nuobodus.
Na ir kaip čia tos eglės? Tikrai nevykusi mintis?

čia tik mano nuomonė, aš jos neperšu, bet pas save darau - kad atsitverti nuo kitu akiu lapuociai netinka, jie nuo spalio iki geguzes pliki, ka jie gali uzstoti.

Jei reikia, kad butu zalia ir nepraeinama, gali sodinti gudobele arba kaukazines slyvaites. Kai suauga, tai net joks suo nepralys.
Pas mane auga, padarysiu nuotraukas ir idesiu.
Kaip tik pavasari pardavinesiu. Apie 60m ilgio.

gal žinote kokiu atstumu nuo sklypo ribos galima sodinti gyvatvorę sodų bendrijose? Vaiskrūmiai tai surašyta kokiu atstumu, tačiau jei gyvatvorė leidžiama tokiu pat atstumu iki ribos tai...

Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo (Žin., 2004, Nr. 4-40; 2010, Nr. 84-4405) 6 straipsnio 5 dalyje:
„5. Medžius ir krūmus mėgėjiško sodo teritorijoje sodininkai tvarko ir prižiūri savo nuožiūra. Atskirti sodo sklypą nuo kaimyninio sklypo gyvatvore per šių sklypų ribą galima turint rašytinį kaimyninio sklypo savininko sutikimą, o kai sklypas ribojasi su bendrojo naudojimo teritorija – rašytinį sodininkų bendrijos valdybos ar pirmininko sutikimą. Sodo sklype medžiai ir krūmai sodinami ir auginami laikantis šių reikalavimų:
1) aukštaūgiai medžiai, aukštesni kaip 3 m, sodinami ne mažesniu kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos; šiaurinėje sklypo dalyje arčiau kaip 5 m nuo kaimyninio sklypo ribos tokius medžius sodinti galima tik gavus rašytinį kaimyninio sklypo savininko sutikimą;
2) žemaūgiai medžiai, užaugantys iki 3 m aukščio, sodinami ne mažesniu kaip 2 m atstumu nuo sklypo ribos;
3) krūmai sodinami ne mažesniu kaip 1 m atstumu nuo sklypo ribos;
4) mažesniais, negu nurodyta šios dalies 1, 2 ir 3 punktuose, atstumais sodiniai gali būti sodinami turint rašytinį kaimyninio sklypo savininko sutikimą.“

ir dar pridursiu tokį dalyką: jei kaimynas, parašęs rašytinį sutikimą, parduos savo sodą, naujas kaimynas gali pareikalauti iškasti tą gyvatvorę ar medžius, nes jo sutikimo tai neturite. Taigi, tą rašytinį sutikimą reikia užtvirtinti notariškai, kad joks kitas naujas kaimynas nebeturėtų teisės jo užprotestuoti.