Labai mane suintrigavo sis metodas. Gaila, kad tik dabar pamaciau. Butinai pabandysiu kitais metais, o siais paruosiu zeme pridedama visokiu atlieku.
Ir dar - idomu, kaip Arnui sekasi auginti ?

Auga ir tiek.
Sodinau po šiaudais gal kokia 20 bulvių ir visai šalia tiek pat "tradiciškai". Iš po šiaudų, žinoma, vėliau virkščios išlindo nei iš žemės. Vėliau pasivijo ūgiu. Išlindusias per šiaudus virkščias apdėdavau papildomai šiaudais, nupjauta žole.
Koloradas pirmiau užpuolė "šiaudines". Bet gal dėl to, kad jos arčiau kaimynų, kurie nenaudoja chemijos. Nepurškiau ir aš niekuo. Dar dabar žaliuoja, apie galutinius rezultatus kalbėti anksti...

Pagaliau galiu aprašyti savo "mokslinį eksperimentą".
Nukasiau šiandien bulves. Derlius, kaip ir tikėjausi, nekoks. Aš netręšiau bulvių, niekuo nepurškiau. Tradiciškai pasodintas vieną kartą kaupiau. Žemė ne iš derlingųjų...
Virksčios dviem savaitėm anksčiau nuvyto "požeminių".
Po šiaudais daugybė faunos: sliekų, šimtakojų, šliužų... Aišku, piktžolių nėra. Bulvės švarios. Tik, pagalvojau, kad yra žmonių, kurie (gal, tiksliau, kurios ) bijo sliekų. Tai jau tokie negalėtų susirinkti derliaus...
Štai mano "derlius":


Kairėje tradiciškai sodintos, dešinėje - po šiaudais.
Skonio skirtumo dar nežinau, neragavau, bet kiekio skirtumas akivaizdus. Ir, deja, tradicinio auginimo naudai

Žinoma, tai tik vienų metų stebėjimas. Jis į rimto tyrimo vardą nepretenduoja...

nA BET NE TAIP IR JAU PRASTAI, turint omeny, kad "šiaudinių nereikėjo kaupti, ravėti, o šiaip manau gerai įtrešus dirvą rezultatai abiejų būtų geresni. beje įdomus dalykas, šiaudinės labiau varijuoja savo dydžiu, yra ir smulkių ir labai didelių, siūlau eksperimentą tęsti, aš kitamet galbūt irgi prisijungsiu, nes šiaip aš bulvių neauginu, na šiemet pirmą kart įkišau 13 bulbų, tradiciniu būdu, ale nei kaupiau nei ravėjau, tai nzn kas te bus :D

Pirmiausia noriu padekoti Arnui uz tai, kad nepagrazindamas viska papasakojo apie savo eksperimenta. As rezultatu nenusivyliau ir, negana to, dar ir pati zadu prisijungti prie eksperimentavimo. Jau pradejau deti geresnes atliekas i busimo auginimo vieta. As tikiu, kad galejo nepavykti del kokiu nors paaiskinamu priezasciu. Sutinku su Arnu, kad vienu metu bandymas - dar nesuteikia teises padaryti rimtoms isvadoms.

Buvau pažadėjusi pasidalinti savo bulvių auginimo rezultatais. Derlius jau nuimtas. Deja, labai apmaudu, kad neturėjau galimybės įamžinti nuotraukoje savo eksperimentinio ūkio. Šiais metais žadu švęsti jubiliejinį gimtadienį, taigi mano planuose - įsigyti neblogą fotiką. Todėl tik papasakosiu apie įgytus įspūdžius ir įgytą patirtį.
Apie patirtį, aišku, juokauju - kokia gali būti patirtis auginant pirmą kartą...
Iš rudens buvau pridėjusi labai neploną sluoiksnį visokių augalinių atliekų - net suabejojau, ar spės viskas supūti... Spėjo. Taigi pavasarį išdėliojau 24 bulves. Buvau gavusi presuotų šiaudų, taigi juos paskleidžiau ant sudėtų bulvių maždaug 35 cm sluoksniu. Kad šiaudų nenupūstų vėjas, apibedžiojau pagaliukais. Gavosi labai panašu į vaikišką lovelę Kaip jau anksčiau minėjo (atrodo, Arnas), pirmiausia išdygo normaliai pasodintos bulvės. O po šiaudais pirmieji daigeliai pasirodė vos ne tada, kai normaliosios bulvės krovė žiedus.
Viduje kažkur kirbėjo mintis, kad eksperimentas nepavyks. Bet po kurio laiko pastebėjau, kad liaunieji daigeliai pradeda labai gražėti: lapai įgavo tamsiai žalią spalvą, tik kai kurie iš jų šiek tiek priminė rėtį, nes po šiaudais nuo drėgmės susirinko labai daug šliužų. Kadangi vėliau išdygo, tai vėliau ir pražydo. Bet pražydo. Normalias bulves labai puolė koloradai - kiekvieną dieną pririnkdavau newmažą kiekį vabalų. Ant eksperimentinių bulvių kolorado nebuvo. (Nežinau dėl kokios priežasties).
Kai normalias bulves iškasėme, tai tik tada ant eksperimentinių atsirado vienas-kitas vabalas. Bet jau buvo bulvės peržydėję, todėl labai nesijaudinau, tik kantriai rinkau. Visą "biznį" pradėjo gadinti vis nesibaigiantis lietus. Pradėjau nuogastauti, kad bulvės nesupūtų. Kai bulvienojai pagelto, bet nenudžiūvo, atklojau šiaudus. Vaizdelis buvo visai neblogas. Įtariu, kad būtų dar gražesnis, jei nebūtų tiek prilyta. Žodžiu, pririnkau pilną kibirą bulvių. Dominavo maždaug sėklinės bulvės dydžio. Bet buvo ir tikrai didelių (apie 44). Man patiko. Parašysiu klaidas ir privalumus.
Klaidos:
1. Per tankiai sudėjau bulves (24vnt. į 2 kv.m).
2. Apie pusė dirvos buvo po vyšnia, kuri davė šešėlį ir ėmė iš žemės maisto medžiagas.
3. Pasitaikė keletas šliužų apgraužtų bulvių.
Privalumai:
1. Kadangi išdygsta vėliau, galima šiek tiek anksčiau sudėti, negu susodinamos į žemę, o šalnų pavojaus nebus.
2. Manau, kad koloradai ilgai "nerado" bulvių, nes kai dryžuotieji dėjo kiaušinius ant normalių bulvių, eksperimentinių dar nebuvo. Vadinasi, vabalų pavojaus galima išvengti.
3. Jeigu vasara sausa, tai tikrai sausra po šiaudais negresia.
4. Nereikia ravėti. Aš iš rudens nedėjau žolių, o tik visokias išaugintų daržovių liekanas ir nupjautą veją.Jokia žolė pro šiaudus nesiskverbė.
5. Nereikia vagoti. Praktiškai visas darbas tik sudėti, apkloti ir nurinkti.
Taigi šį rudenį iškasiau vyšnią (ji sirgo) ir praplėčiau nuo 2 iki 4 kv.m būsimam eksperimentui skirtą laukelį. Man patiko , tik reikia negailėti atliekų.

O jeigu vietoj atliekų ir pavasarį padėti apačioje mėšlo, žemės , tada bulvės ir šiaudai. Tiktų gal? Norėčiau jau šiemet pabandyti.

Reikėtų pabandyti dėti sudaigintas ar net su šaknelėm bulves, būtų ankstyvesnės. Ko gero išbandysiu, tik šiaudų neturiu. Bet turbūt sausa žolė irgi tiktų.

Gal galima aiškiau. Tai ar dengt tik šiaudais, ar galima ir šienu. Tai
būtų paprasčiau

Siaip tai sienas nera tas pats kas siaudai. Sienas greiciau sukris ir supus nei siaudai, bet bandyti visada turbut galima, o po to pasidalinsit ar pavyko, be to, kaip cia kazkas rase auksciau, siene bus ivairiu seklu, tai gali gal ir zoles prasimusti, ne tik bulviu daigai.

Nugi ir aš bandžiau užpernai po šiaudais bulbas augintie ..

Auginau kaime pas tėvukus. Apie 4 kvadratinius metrukus. Žemė ten visiškas smėlis - prieš 15 metų ten buvo smėlio karjeras (kasė smėlį žvyrkeliui)..

Tai vat tak buvo viskas.... Ant paprastos pievos (kur nekur buvo matyti smėlio salelės visai žole neapaugusios - ko norėt, karjeras ir šiaip Dzūkija, netoli Obelijos ež.) pritempiau šiaudų su rezginėm, juos sumyniau kad vėjas nenešiotų ir po to krapščiau skyles ir kišau bulbas iki pat žemės.. Padariau žinoma kvailai - reikėjo išdėlioti bulves ant žemės ir tada užkloti šiaudais, bet kas buvo tai buvo, jaunas - tai dar kvailas. Tai va.. bulves sukišau į šiaudus ir palikau.. Sodinta buvo apie gegužės vidurį ar pabaigą.. Daugiau prie tų bulvių ir piršto neprikišau, netgi daugiau, akyse net jų nemačiau. Na taip gavosi, kad pasodinau ir nebesilankiau pas tėvukus kurį laiką..
Mama buvo pikta ant manęs ir mano eksperimentų. Po to klausiau koks derlius buvo ir kaip augo? Na reik paminėti, kad vasara buvo nerealiai sausa ta, o ten žemė taip pat jau aprašyta ir jokio pavėsio, tiesiog viduryje laukų, gruntinis vanduo 10 m gylyje.. dirva gana rūgšti, daugybė rūgštynių.. Tai mama nežinau ar tiesą ar ne sakė, bet ji taip pasakojo: "jei nebūčiau rinkus koloradų tai visas tas tavo bulves būt nugriaužę iki šaknų..." (gera mano mamytė, mėgsta pagrąžinti, tai aš ten per daug nekreipiu dėmesio...), manau kad ji kokį karta nuėjus parankiojo tuos koloradus, bet kad buvo tai tikrai tikiu.. Ir dar sakė kad surinko kašiką iš po tų šiaudų.. Manau kad galėjo būti su geru kaupu, nes jei būtų kiek trūkę iki kašiko tai būtinai būtų paminėjus mano nenaudai, kad vos ant dugno buvo ... Taigi manau kad kašikėlį pilną pririnko ir dar su kaupu.. o pasodinau irgi beveik pilną kašiką kažkur virš 100 bulvių, gal 120 štukų... Bulvės sakė buvo mažos dauguma..

Tai toks va eksperimentas... Po to rudenį po bulvių vaikštinėjau toje vietoje.. Šiaudai beveik nesupuvo per tuos metus auginimo, tai tėvukas viską surinko ir paliko tuščią kvadratą.. Žemė ten atrodė keistai.. Aplinkui žalia pieva su mėliu tarp augaliukų, o ten toks patamsėjęs smėlis tik su vos vos vešančiom atspariausiom žolėm (bajorėm, kiečiais ir liucerna).. Aiškiai matosi, kad smėlio spalva iš saulėtai geltono pasikeitė į daug juodesnę..

Toks va eksperimentas.. Kai tik galėsiu kartosiu jį ir kitomis salygomis.

Sėkmės eksperimentatoriams - daug džiaugsmo ir šypsenų

O čia dar vienų žmonių patirtis sodinant bulves po šiaudais (net ne po šiaudais, o po šienu ir šviežiai pjauta žole) :

http://www.sodyba.org/index.php?option= ... &Itemid=49

Jie žinoma guročiai.. komposto pridėjo tai užaugo puikiai... Fotkės nuostabios... mmm....

Žiūrint pagal straipsnį, tai dėl žolės ir šieno netikimo bulvėms yra mitas, kažkas pražiūrima matyt..

Gal ir galima mėšlo, bet saikingai ir jau po to teks žemių pilti, nes bulvės gali nudegti.

Tai va, susigundėm bulvių be jokių pastangų , bet kad matytumėt, kiek juoko ir žvygavimų buvo "sodinant" , o mama ir dėdė išpūtę akis žiūrėjo, kai pasikvietėm "į talką bulvių sodinti" . Žodžiu, gera atrakcija, darėm panašiai, kaip tam straipsny aprašyta, tik lysvės nerėminom, ir ne komposto papylėm, o juodžemio, nes šitas tiesiog arčiau buvo. Tokia nedidelė lysvelė gavosi, kiek kartono radom, pasodinom 64 vnt. bulvikių. Kadangi jos visiškam užkampy, tai ten eisim tik rudenį - tipo tik derliaus susirinkti . Tiesa, vyras labai kruopščiai užpylė kartono lapus juodžemiu - kad kaimiečiai netyčia nepamatytų

Aha, tikrinom kelis kartus, bet dar 'nekasem' . Zodziu taip, 'lysve' jau apaugus zolem, ne tik is sonu anos uzgriuvusios, bet ir pacioj lysvej prasikale varputis ir kitos grozybes. Pakelus krasta sieno atradom kelias dailias bulvikes, bet kad dar ne badas, tai palikom jas, mazu pauges dar