Nuskintas žiedas arba šakelė gyvena trumpai - netrukus nuvysta lapai, nukrenta žiedlapiai. Tačiau dalelę vasaros prisiminimų galima išsaugoti... glicerolyje. Augalams arba jų dalims konservuoti galima naudoti pramoninį glicerolį(yra pirkti veterinarinėse vaistinėse). Jis išstumia vandenį iš audinių, išlaiko elastingumą, bet patamsėja ir kartais pakeičia spalvą. Glicerolyje dažniausiai mirkomos sumedėjusios visžalių lapuočių arba spygliuočių šakelės su lapais. Labai gražai atrodo rododendrų, magnolijų, buksmedžių, mahonijų, bugienių, dyglainių šakelės.  

Palydėdami vasarą į didžiausią Lietuvos pelkyną Žuvintą renkasi išskirtinai gausūs gervių pulkai. Šią savaitę jų susirinko virš dviejų tūkstančių trijų šimtų. Tiek grakščių ir balsingų paukščių seniausioje saugomoje šalies teritorijoje dar niekada nebuvo registruota, o jų kasdien vis daugėja - praėjusią savaitę gervių buvo visu tūkstančiu mažiau. Žuvinto biosferos rezervato specialistai kas penkios dienos skaičiuoja nakvynėn į Žuvinto palių gilumą iš aplinkinių laukų suskrendančias gerves.

Pavargote nuo miesto šurmulio, nusibodo kažkur skubėti, kvėpuoti užterštu miesto oru, kiekvieną dieną būti apsuptam irzlių žmonių? Išeitis yra – jungtis prie ekobendruomenių. Paskutiniu metu vis labiau plėtojama ir vystoma ekogyvenviečių idėja suteikia galimybę tapti draugiškais aplinkai, mėgautis provincijos ramybe ir susitapatinus su gamta vėl pajusti vaikystėje pažintą gyvenimo laisvę.

Naujausia ES ataskaita apie valstybių narių atliekų tvarkymo ypatumus atskleidė skaudžią tiesą. Lietuva nesusitvarko su šiukšlėmis - atliekas kaupiame perpildytuose sąvartynuose, nepaisydami aplinkosaugos tikslų. Savaitgalį bandžiau pasigrožėti įstabiu Raigardo kraštovaizdžio draustiniu, esančiu netoli Druskininkų. Gamtos jėgos šiam slėniui iš tiesų nepašykštėjo vaizdingumo.

Prieš tęsiant kalbą apie maisto priedus, norėčiau iškelti klausimą pamąstymui – ar papildo platus ir ilgalaikis naudojimas įrodo jį esant saugų, ar plačiai naudodamos net ir nesaugų, bet labai pigų maisto priedą, kompanijos tiesiog neriasi iš kailio besistengdamos tą naudojimą pateisinti? Klausimas ne atsitiktinis, nes, kaip matome, bet kuris iš pigių maisto priedų, apie kuriuos jau kalbėjome – aspartamas (E-951, saldiklis), tartrazinas (E-102, dažiklis), natrio benzoatas (E-211, konservantas) – nepaisant didesnio ar mažesnio neigiamos informacijos apie juos kiekio, ir toliau naudojami, o juos į produktus dedantys gamintojai kaip vieną pagrindinių „saugumo“ argumentų nurodo būtent ilgametę plataus naudojimo patirtį.    

XXI amžius Lietuvai turėtų tapti tvaraus ir subalansuoto žemės ūkio, kaimo ir visos gamtinės aplinkos sukūrimo amžiumi. Lietuva be ekologizuoto žemės ūkio ir tvarkingo pasiturinčio kaimo yra be ateities. Daugelio šalių patirtis byloja, kad smulkūs, ypač mišrūs (augalininkystės ir gyvulininkystės) ūkiai daug greičiau prisitaiko prie įvairių rinkos ir aplinkos pokyčių, sukuria daug darbo vietų ne tik savo šeimos nariams, bet ir iš liberalios darbo rinkos iškritusiems asmenims.

Nors Vokietijoje draudžiama prekiauti genetiškai modifikuotais gyvuliniais produktais, dauguma kiaušinių, vištienos bei kiaulienos produktų pagaminti genetiškai modifikuotos sojos pupelių pagrindu, pranešė thelocal.de. Pasaulinio gamtos fondo konsultantė Birgit Wilhelm perspėjo, kad genetiškai modifikuoti produktai pasiekia vartotojų stalą jiems to net nežinant. „Iki šiol produktai, pagaminti iš genetiškai modifikuotu maistu maitintų gyvulių, neprivalėjo būti žymimi išskirtiniu ženklu“, – sakė konsultantė.

      Vienais atvejais vaistinių savybių turinčios žolelės ligoniui dedamos į patiekalus kaip prieskoniai, kitais - vyrauja arbatų ar preparatų skyrimas. Tam, kad būtų tinkamai surinktos, išdžiovintos ir vėliau panaudotos žolelės, reikalingas nemenkas žinių bagažas. Deja, įvairios ekologinės problemos stipriai veikia augalų populiacijas.       

Tiems, kas žavisi ekologinio sodo idėjomis, pravers patarimai, kaip natūraliomis priemonėmis gintis nuo ligų ir kenkėjų. Tačiau neverta tikėtis greitų ir stulbinančių rezultatų. Natūralios priemonės daržo apsaugai netinka, kai ligos arba kenkėjai jau labai išplitę.

Šį pavasarį Šimonių girios biosferos poligone (Anykščių raj.) Anykščių regioninio parko specialistai aptiko Lietuvoje jau išnykusiu laikyto ir į Lietuvos Raudonosios knygos 0 (ex) kategoriją įrašyto augalo - Lobelio čemerio (Veratrum lobelianum) augavietę. Lobelio čemerys - tai daugiametis, trumpus storus šakniastiebius išauginantis, 50-170 cm aukščio augalas. 

Vienos dienos kelionė autobusu 2013 m. gegužės 25 d. ir birželio 8 d. Anksti ryte išvykstame į Latviją. Nereikia toli keliauti, kad atrastum rūmus pilnus ekstravagantiškos prabangos, barokui būdingo tviskėsimo, kad pajustum siela ir kūnu galantiško amžiaus šarmą... Tai Rundalės rūmai, parkas - tikras Latviškas Versalis. Rundalės rūmai projektuoti italų kilmės architekto B. Rastreli. Rūmuose 138 kambariai. Pasivaikščiosite po puošnias Baltąją ir Auksines sales, apžiūrėsite valgomąjį, hercogo  E.J.Birono apartamentus, hercogienės miegamąjį... Užsuksite ir į rūmų virtuvę, kur pamatysite atvirus židinius su masyviais žalvariniais puodais, iešmus ant kurių kepdavo veršiukus. Pasivaikščiosite prancūziško stiliaus parko takeliais, pasigrožėsite žydinčiomis gėlėmis.  

Sveiki, Mielieji! Jau šį šeštadienį (27 d.) kviečiame visus sodininkus ir augalų mylėtojus į lauko prekybos aikštelės atidarymą Vilniuje, Sausio 13-osio g. 2, naujajame sodo centro „Žaliasis centras“. Didelėje, net 400 m² ploto aikštelėje tikrai išsirinksite iš apie 500 skirtingų veislių ir rūšių augalų, o jums pagelbės agrofirmos SĖKLOS specialistai: jau turbūt daug kam pažįstama iš „Svajonių sodų“ laudų ir video pamokėlių Gražina Anusevičienė, ir didelę patirtį turintis agronomas Antoni Rybak.

Išgirdus šalies pavadinimą „Tailandas“, ko gero daugeliui prieš akis iškyla vaizdai kažkokio tolimo, egzotiško, ryškaus ir nepasiekiamo krašto. Geležinės uždangos laikai jau seniai baigėsi, tad dabar į šią šalį galima nuskristi tiesiai iš Lietuvos ir ranka „pačiupinėti“ tą egzotiškumą ir nepasiekiamumą. O jis ne toks jau ir mistiškas: žmonės, kad ir tamsesnio gymio, bet tokie patys kaip ir mes – mylintys ir liūdintys, valgantys ir miegantys, su tais pačiais rūpesčiais kaip ir mes. O, kad lietuviai dar galėtų pasimokytų iš tailandiečių (kurių dauguma yra budistai) tolerancijos ir pagarbos kiekvienai gyvai būtybei ir visai gamtai !...

Kviečiame visus sodininkus 2013 m. gegužės 3-5 dienomis, apsilankyti kasmetinėje, jau 15-us metus organizuojamoje sodiningų mugėje, V. Bielskio g. 16, Šiauliuose! Mugėje: Platus dekoratyvinių lauko ir sodo augalų asortimentas. Profesionalų konsultacijos augalų auginimo, priežiūros, apželdinimo klausimais. Specialūs pasiūlymai tik mugės metu. Savo produkcija prekiaus daugiau nei 70 ūkininkų ir augintojų.

Orchidėja – meilės ir grožio simbolis Ar žinojote, kad... Lietuviškas orchidėjų pavadinimas – gegužraibės. Mažiausios orchidėjos žiedo skersmuo yra vos 2 mm, žiedas yra beveik perregimas. Orchidėja Phalaenopsis gali žydėti nuo 2 iki 6 mėnesių. Kasmet atrandama apie 200–300 naujų orchidėjų rūšių. Daugelio rūšių orchidėjos vasarą gerai jaučiasi auginamos lauke – balkone ar terasoje. Norite sužinoti daugiau?  

Trisparnių ( Tripterygium ) gentis negausi - jai priklauso tik 3 rūšių vijokliniai sumedėję augalai, paplitę Rytų Kinijoje, Japonijoje ir Korėjoje. Šie vijokliai išsiskiria neįprastais žiedais ir vaisiais — tai sausos dėžutės su 1-3 sparnus primenančiomis ataugomis. Nors trisparniai priklauso tai pačiai šeimai, kaip ir ožekšniai, jų vaisiai neturi mėsingų spalvotų apysėklių. Vidutinio klimato juostoje gerai auga Regelio trisparniai ( Tripterygium regelii ). Natūraliai jie paplitę spygliuočių ir mišriuose Japonijos miškuose, Korėjos pusiasalyje ir Šiaurės Rytų Kinijoje.

Senovėje šeivamedžiai vadinti šventais medžiais, vaistais nuo visų ligų. Buvo manoma, kad kas mėnesį suvalgius po saują vaisių galima išgyventi 100 ir daugiau metų. Senoliai kalbėjo, kad po šeivamedžio krūmu gyvena bezdukai - maži žmogeliukai, kurie priimti į namus pasiverčia kaukais. Juodos, raudonos ar mėlynos šeivamedžių uogos - visai ne uogos, o kaulavaisiai. Jų sultimis galima išblizginti odą, o atskiedus alūnu gaunami rudai žali dažai siūlams dažyti. Labai geras šeivamedžių vynas, vaisių galima įmesti į degtinę. Pramoninių būdu iš šeivamedžių gaminami vermutai, likeriai, trauktinės. Jeigu išsitepėte rankas, sutrinkite keletą vaisių tarp pirštų, paskui nuplaukite su muilu. Nusivalo žolės, kiaulpienių, vyšnių ir kitų tamsių uogų sultys.

Veigelės ( Weigela ) pavadintos vokiečių profesoriaus C. E. Veigelo garbei (1748-1831). Genčiai priklauso apie 10 rūšių augalų, savaime augančių Rytų Azijoje, daugiausiai Japonijoje, Korėjoje ir Kinijos šiaurėje. Veigelės mėgsta saulę ir geriausiai jaučiasi atvirose, bet nuo vėjo apsaugotose vietose arba pusiau pavėsyje (rytinė ir vakarinė saulė). Pavėsyje jos prasčiau žydi, nesubrandina sėklų, prasčiau medėja ir bręsta ūgliai, geltonlapiai ar raudonlapiai kultivarai išblykšta. Mėgsta purią šviežią žemę, nepakenčia stovinčio vandens. Sodinama taip, kad šaknies kaklelis būtų lygiai su žemės paviršiumi. Jaunus augalus žiemai reikia pridengti, senų - mulčiuoti pašaknes. Lepesnės veigelės dažnai apšąla, bet pavasarį atauga ir žydi vieną kartą vasaros pabaigoje.

Kaip dekoratyvinis augalas oranžerijose ir šiltuose kambariuose dažniausiai auginamos puikiosios medinilės ( Medinilla magnifica Lindl.) iš Filipinų tropinių miškų. Tai viena iš gražiausių kambarinių gėlių labai puošniais, įspūdingais žiedas. Mediniles sunku padauginti, todėl jos brangios, o kad pražystų kambaryje, reikia įdėti nemažai pastangų. Puikiosios medinilės visžalės, tėvynėje užauga iki 2 m aukščio. Rausvai raudonos, grakščiai nusvirusios žiedų kekės sudarytos iš mažų pavienių žiedelių, kuriuos dengia dekoratyvūs šviesiai rausvi pažiedlapiai.

  Smailiadantė vyšnia Tikriausiai visi skiria vyšnias nuo migdolų, slyvas nuo ievų, o lauravyšnes nuo abrikosų. Deja, tikriesiems botanikams šito nepaaiškinsi - šie augalai dabar priskiriami vienai - Prunus L. genčiai, tad lietuviškai juos visus derėtų vadinti slyvomis. Laimė, Lietuvoje ne tik sodininkai ir šiaip augalų mėgėjai, bet ir “grynosios” botanikos atstovai, kalbėdami apie vyšnias ir slyvas, apsimeta nieko negirdėję apie griežtus botaninės nomenklatūros kodeksus, reguliuojančius augalų vardų suteikimą ir vartojimą. Tad, nepaklusdami šioms šiaip jau privalomoms taisyklėms, mūsų (ir dar labai nedaugelio pasaulio šalių) botanikai visai logiškai skiria vyšnias, abrikosus ir kitus minėtus augalus į atskiras gentis. Toliau kalbėsim tik apie vyšnias, bet lotyniškuose jų varduose vartosime ne įprastinį senąjį vardą Cerasus , o “privalomąjį” Prunus , nes visoje nelietuviškoje (ir kai kurioje lietuviškoje) literatūroje bei augalų kataloguose vyšnias rasite tik Prunus vardu.