"Kaimynystėje, (už 20-30 metrų) auga kazokinis kadagys . Girdėjau, kad jis gali skleisti ligą - augalų rūdis. Apie penktadalis visų agrasto lapelių pažeista šviesiai rudomis netaisyklingos formos dėmėmis (vienos didesnės, kitos mažesnės), bet lapai lygus, tarsi nudažyti. Abiejų mano persikų lapeliai yra susitraukę su kiek tamsesnėmis - rudai-bordo dėmėmis, taip pat netaisyklingos formos (lapai atrodo lyg nudegusi oda). Sveikų lapelių beveik nėra. Abrikosas šalia persiko kol kas nenukentėjo. Kriaušės lapeliai irgi nepažeisti. Galiu dar pridurti, kad kai mes įsigijome šį sklypą (prieš metus), jame augo sena kriaušė, kurios visi lapai buvo pažeisti panašiom rudomis susitraukusiomis dėmėmis. Rudenį mes ją išrovėme ir pasodinome naujų medelių, bet kitoje vietoje. Gal galite ką nors patarti? Kokia liga susirgo mano augalai?" - klausia p. Veronika.

 

Kriaušių rūdis sukelia kriaušinė gleivėtrūdė ( Gymnosporangium sabinae (Dieks.)). Kriaušės ypač smarkiai serga ten, kur paplitęs šios ligos tarpininkas kazokinis kadagys ( Juniperus sabinae L.). Obelys serga obelų rūdimis, kurias sukelia kitas parazitas - obelinė gleivėtrūdė. Jos tarpininkas paprastasis kadagys ( Juniperus communis ). Agrastai ir serbentai dažnai serga viksvinėmis rūdimis, jų tarpininkas - viksvos. Taigi nors ligos panašios, jas sukelia skirtingi grybai. Laimei, visi naikinami tais pačiais chemikalais (bet ne visuomet išnaikinami). Jūsų persikus galėjo pažeisti lapų tafrinozė, kurią sukelia deformuojantis ragangrybis. Nuo šios ligos kenčia persikai, abrikosai ir slyvos. Lapai susiraukšlėja, susigarbiniuoja, išsigaubia. Išbaugtos vietos pagelsta arba pasidaro rausvai rusvos. Paskui lapai ruduoja, džiūva ir nukrinta, ūgliai sustorėja, pagelsta ir išsikreivina. Tafrinozė ypač puola kai vėsu ir drėgna.

 

 

 

Trumpai apie kriaušių rūdis:

 

 

Ant viršutinės kriaušių lapų pusės vidurvasarį atsiranda apskritos ar ovalios dėmės raudonai oranžiniais pakraščiais, raudonai rudu viduriuku ir tankiais juodais taškeliais - spermogoniais. Truputį vėliau apatinėje lapų pusėje atsiranda ryškiai oranžiniai speneliai su "plaukučiais". Tai ecidės, kuriose subręsta ecidiosporos - rudos, netaisyklingai rutuliškos, storu, smulkiai karpotu apvalkalėliu. Jomis vasaros pabaigoje apsikrečia kazokinių kadagių šakelės ir maždaug po 20 mėn., pavasarį, ant jų susidaro oranžiškai rausvos, tarsi drebutinės pūslelės - teleutosorai. Toje vietoje šakutės pastorėja. Kriaušinė gleivėtrūdė žiemoja kazokinio kadagio šakutėse. Jos grybiena gyvybinga tol, kol gyvas kadagys. Pavasarį sporomis apsikrečia ir kriaušių lapai, ypač kai lietingas oras. 

Kazokinio kadagio neauginkite soduose ir greta sodų. Ligotas jo šakutes nupjaukite ir sudeginkite. Per vegetaciją kriaušes nuolat purkškite fungicidais. Lapus rudenį sugrėbkite ir sudeginkite.

 

Nuo grybų sukeliamų ligų purškiama sisteminiais fungicidais. Ypač tinka efektorius( 5-10 g/10 l vandens). Juo purškiama nuo rauplių, filostiktozės, paprastojo obelų vėžio, rūdžių, rudojo puvinio, degligės, kokomikozės, moniliozės, šratligės, šviesmargės, degulių, miltligės, žievėplaišos, pilkojo puvinio. Galima maišyti su kitais fungicidų ir insekticidų. Negalima maišyti su sieros milteliais arba šarminėmis medžiagomis (kalkėmis, bordo mišiniu, aliejais). Jeigu iškrinta nuosėdos, mišinį naudoti negalima. Nupurškus turėtų nelyti 4 val. Gerai veikia ir žemoje temperatūroje. Karencija - 20 dienų. Purškiama ne daugiau kaip keturis kartus.

 

Kaulavaisiai (slyvos, vyšnios, persikai, abrikosai) ir uogakrūmiai profilaktiškai nuo ligų purškiami prieš pumpurų brinkimą, jiems sprogstant ir po žydėjimo. Sėklavaisiai (obelys, kriaušės) - prieš pumpurų brinkimą, žaliojo kūgio fazėje, žiedpumpurių rausvėjimo fazėje ir po žydėjimo.

 

Rašykite mums ir klauskite adresu Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo Spam'o, jums reikia įjungti Javaskriptą, kad matytumėte tai