Skruzdės – maži, bet daug rūpesčių ir nemalonumų keliantys vabzdžiai. Jie turi geluonį, pasižymi formų bei rūšių įvairove (pasaulyje skruzdėlių rūšių priskaičiuojama per 6 000, kitais duomenimis – net per 9 000, o štai Lietuvoje – apie 40) ir gyvena bendruomenėse. Jos sudaro didžiausią vabzdžių šeimą pasaulyje. Taip pat skruzdės priklauso ir plėviasparnių būriui, mat turi nedidelius smulkius sparnelius (įdomu, jog sparnelius turi ne visos skruzdės, - darbininkės jų neturi). Lietuvoje labiausiai paplitusios ir dažniausiai sutinkamos yra šios skruzdės: rudosios miško skruzdėlės  (Formica Rufa – kaip jau sufleruoja pats pavadinimas, šios skruzdės yra rudos spalvos ir dažniausiai aptinkamos miškuose), tamsiarudės miško skruzdės  (Formica Fusca – jos taip pat dažniausiai aptinkamos miškuose, bet, kadangi šios neturi savo patelių, tad prie jų bendrijos neretai prisideda rudosios miško skruzdėlės), plaukuotosios geltonosios skruzdėlės  (Lasius Umbratus) ir bene labiausiai paplitusi soduose, daržuose ir namuose yra paprastoji sodinė juodoji skruzdėlė  (Lasius Niger – 3-4 mm tamsiai ruda arba visiškai juoda skruzdėlė), faraoninė skruzdėlė  (Monomorium Pharaonis – gelsvai rudos spalvos skruzdėlė, darbininkė užauga tik iki 1.8-2.5 mm). Skruzdėlės, kaip ir kiti nepageidaujami kiekvienos vasaros palydovai, tokie kaip uodai, akliai, mašalai, musės ar erkės, ne vien gadina nuotaiką savo įkyriu lindimu, bet net gali sugadinti medieną, daugelį maisto produktų,  platina infekcines ligas. Be viso to, dar įsigudrina ir skaudžiai kąsti. Maža to, daržuose bei soduose gyvenančios skruzdės kenkia kultūriniams augalams. Taigi, kaip turėtumėme elgtis ir ką daryti, norint atsikratyti šių padarų, kad jie mūsų nepersekiotų ne tik sode ar darže, bet ir namuose? 

     Arčiausiai mūsų, sode ir darže, gyvenančios sodinės juodosios skruzdėlės darbininkės, ieškodamos maisto, prasiskverbia net į

gyvenamąsias patalpas, kur užteršia maisto produktus. Kaip žinia, skruzdės itin mėgsta tai, kas saldu. Bet tai nebūtinai turi būti virtuvėje ant stalo stovintis indelis su cukrumi – saldžių medžiagų yra ir ant kenkėjų pažeistų kambarinių augalų ar gėlių lapų, kurių saldžiomis išskyromis ir minta skruzdės, tokiu būdu aplankydamos ne tik virtuvę, bet ir kitas namų kerteles. O štai faraoninės skruzdėlės yra ypatingai plėšrios ir ėdrios. Jos ėda beveik viską: ne tik cukrų ir medų, bet ir visus miltinius produktus, sūrį ir net... mėsą. Šios skruzdės dažnai randamos ligoninėse, mat labai mėgsta pūlingas žaizdas, pragulas. Veisiasi antisanitarinėmis sąlygomis, tad ypač pavojingos ir yra ligoninėse, kur sterilius daiktus (įrankius, patalynę) gali užkrėsti įvairiomis bakterijomis ir virusais. Šių skruzdžių įkandimas žmogui yra labai skausmingas, deginantis, galiausiai įkąstą vietą ima niežėti, ji paraudonuoja, iššoka pūslelė. Vis dažniausiai pasigirsta teiginių, kad skruzdės – nauji naminiai augintiniai, kuriuos žmonės pamilsta, kai jie įsiveisia namuose, ir nustoja atkakliai naikinę. Vis dėlto, skruzdėles ir toliau privalu naikinti dėl platinamų ligų, kenkimo kultūriniams augalams bei maisto užteršimo. Tiesa, taip piktai jų kenkėjomis vadinti negalima, bet jų bendrystė su amarais gali pridaryti žalos vaismedžiams, uoginėms kultūroms bei dekoratyviniams ir kultūriniams augalams.

     Absoliučiai patikimo būdo, kaip išvengti skruzdėlių atakų, vis dėlto nėra, tačiau galite vadovautis keliais patarimais, ką reikėtų žinoti, kai vargina sodo skruzdėlės lauke ir namuose. Paprastai šios skruzdėlės savo skruzdėlynus įkuria tam tikrose vietose: daržuose, daržovių lysvėse, vejose, šiltnamiuose, po namo pamatais ir takelių plytelėmis, gėlynuose, vazonuose, ypatingai mėgsta kurdintis prie gysločių, ugniažolių ir kraujažolių. Jei jūsų sode auga nemažai vaismedžių ar uogų krūmų ir nenorite susidurti su skruzdėlių kaimynyste, reguliariai surinkite nukritusias uogas ir vaisius, taip pat nesigailėkite nuo vaismedžių ar uogų krūmų nuskinti pernokusius vaisius ar uogas , tokiu būdu sumažinsite skruzdėlių pasirodymo tikimybę, mat jas vilioja saldūs vaisiai, tai skatina jas speistis tose sodo vietose ar net kopti į medžius. 

     Kiek anksčiau buvo minėta, jog skruzdės itin mėgsta kurtis prie tam tikrų augalų, tačiau yra ir tokių, kurių sodo skruzdės tiesiog negali pakęsti: tai pomidorų ūgliai ir džiūstantys šeivamedžio ūgliai bei lapai. Skruzdėms jų skleidžiamas kvapas atrodo labai nemalonus, todėl, norėdami jas atbaidyti, nugenėtų šių augalų pamėtykite aplink šiltnamį (svarbiausia – prie įėjimo), tarp lysvių ir vagų, ant sodo takelių, prie namų pamatų ar kultūrinių augalų. Be pomidorų ir šeivamedžio kvapo, skruzdės negali pakęsti ir kavos tirščių bei petražolių kvapo, jais taip pat galite apmėtyti problematiškas vietas, o petražoles net ir nuolatos auginti – ir jums naudingas prieskonis, ir veiksmingas atbaidytojas. Verta kasdien skruzdžių takus pabarstyti medžio anglimi. Taip pat jos nepakenčia terpentino ir tabako dūmų kvapo. Laukinių mėtų, pelyno, kreidos milteliai, druska veiksmingai atbaido skruzdes, juos barstykite tose vietose, iš kur skruzdės išlenda. Kad jos neįsisuktų į daržoves, augančias lysvėse, ant skruzdžių takelių išdėliokite pomidorų lapų ar česnakų skilteles. Dar jos nekenčia acetileno dujų: į skruzdėlyną įberkite labai nedaug smulkinto ir negesinto kalcio karbido, jam sudrėkus, ima gamintis minėtos dujos, skruzdėlės kaip mat išsilakstys. Liaudyje pasigirsta gana įdomus metodas, kaip naikinti skruzdėles: visų pirma reikia rasti skruzdėlių lizdą, jį pakapstyti, išrinkti iš ten kiaušinėlius ir išmesti. Bet šio keistoko būdo naudoti nepatariu, nes jis mažai veiksmingas, mat skruzdėlės tuos išmestus, bet nesunaikintus, kiaušinėlius lengvai suranda. Geriau jau panaikinti visą skruzdžių lizdą. Tai padaryti galima ir naudojant insekticidus (medžiagas, naikinančias vabzdžius), bet jos yra nuodingos, tad naudoti reikia atsargiai, o geriausia – į talką pasikviesti šios srities profesionalus.

     Kita opi problema atsiranda tuomet, kai skruzdės iš lauko ima brautis į namus. Taip elgiasi dėl to, kad jos ieško maisto, bet kokio maisto, kuris tūno neuždarytuose indeliuose, naminių gyvūnų dubenėliuose ar net šiukšlių dėžėse. Žodžiu, skruzdėlių atrasime visur, kur tik gali būti maisto (ypač saldaus, bet ir tai jau nebūtina sąlyga) arba jo likučių, todėl maistą svarbu laikyti gerai uždarytuose induose ar neprieinamose, sandariose vietose. Išorinius indų ar maišelių kraštus galima patepti saulėgrąžų aliejumi, tuomet skruzdės tikrai prie jų nelįs. Nepalikite maisto likučių naminių gyvūnėlių indeliuose. Tų likučių dažnai atsiranda ypač ant virtuvės baldų ir grindų, tad dažnai valykite šiuos paviršius, kad skruzdėms nebūtų pagundos pasisvečiuoti jūsų namuose. Svarbu ne tik jau viduje kovoti su skruzdėlėmis, bet ir stengtis, kad jos apskritai į vidų nepatektų, tad įdėmiai apžiūrėkite, ar pamatuose nėra plyšių, o jei rasite – kaip mat sandariai užtaisykite, kad padarai negalėtų juose krauti lizdo. 

     Jei skruzdės vis dėlto pasiekė jūsų namus, ginkitės ir naikinkite. Esama keletas masalų (cukrus, medus ar mielės), kuriuos gudriai galite panaudoti. Vylius reikia gaminti taip: į stiklinę virinto, bet dar karšto vandens įdėkite šaukštą medaus, penkis šaukštus cukraus ir šaukštą borakso. Viską gerai išmaišykite ir ištirpinkite vandenyje. Tuomet negausiai supilstykite į keletą lėkštučių ir padėkite skruzdžių dažniausiai lankomose vietose. Masalą keiskite maždaug kas savaitę. Taip pat galite išdėlioti cukraus gabalėlių , pamirkytų borakso tirpale. Kitas masalas: karštas vanduo, cukrus, keli šaukšteliai glicerino, truputis borakso ir gabalėlis mielių. Taip pat viską gerai išmaišykite ir ištirpinkite, padėkite skruzdžių mėgiamose vietose. Po kelių dienų skruzdėlių turėtų nebelikti.

Klementina Puolikaitė

© rojaussodai.lt