Namų iš šiaudų briketų statybos pradžia siejama su presavimo mašinos išradimu. 19 a. pabaigoje naujakuriams, atsikėlusiems gyventi į Šiaurės Amerikos žemyno stepes (dabartinę Nebraskos valstiją), labai trūko statybinės medžiagos būstui susiręsti, o ypač medienos. Tačiau gamtinės sąlygos buvo palankios auginti grūdines kultūras.

Kaip tik 19 a. pabaigoje Jungtinėse Valstijose atsirado pirmosios presavimo mašinos, ir netrukus Nebraskoje iš šiaudų blokų pradėti statyti pirmieji pastatai - net dvarai ir bažnyčios.

Pirmieji pastatai dėl medienos trūkumo buvo statomi be karkaso. Ši statybos technologija plačiai taikyta iki 1930 metų. Vienas iš tokių namų, pastatytas 1903 metais, yra išlikęs iki mūsų dienų ir iki šiol naudojamas pagal paskirtį.

Tuo metu iš šiaudų blokų buvo statomi įvairios paskirties pastatai: gyvenamieji namai, parduotuvės, mokyklos, dvarai, taip pat tvartai, sandėliai, karvidės. Nuo 1940 m. ekologinė statyba sustojo. Ją užgožė sparčiai auganti statybinių medžiagų ir chemijos industrija.

Šiais laikais žmonės vėl pamažu sukasi į gamtą, stengiasi gyventi sveikai, nekenkti nei sau, nei aplinkai ir grįžta prie ekologiškos statybos technologijų.

Šiaudų briketų namai išsiskiria labai didele šilumine varža – 8-10 m²·K/W, o tai gerokai sumažina namo apšildymo išlaidas. Mažėjant kuro sąnaudoms, pilnėja piniginė, o gamtai padaroma mažesnė žala.

Šiaudinio pastato sienos statomos lengvai ir greitai. Statyti gali kiekvienas, svarbu, kad vadovautų patyręs ir technologiją išmanantis žmogus. Jeigu organizuojamos talkos, pastatyti šiaudų briketų namą kainuoja keletą kartų pigiau negu tokio pat dydžio plytinį namą.

Namai iš šiaudų briketų yra atsparūs stipriems vėjams ir kitoms gamtoms negandoms. Statybai naudojami atsinaujinantys vietiniai ištekliai (šiaudai, molis, medis). Tuo pačiu sumažinamas atmosferos teršimas, nes šiaudai panaudojami sienoms, o ne sudeginami kaip nereikalingos atliekos. Statyboje nenaudojami sintetiniai priedai, statybinės atliekos nekenkia aplinkai.

Šiaudiniai namai - tai savotiška pagalba ūkininkams, nes sunaudojami šiaudai, kurių po javų nuėmimo nėra kur dėti. Šiaudų sienos, užtinkuotos 25-75 mm gipso ar molio tinku, daug atsparesnės ugniai negu medinės ar karkasinės sienos. Eksperimentai parodė, jog ugnis negali prasiskverbti į šiaudų briketo vidų dėl mažo oro kiekio supresuotuose šiauduose ir apanglėjusio sluoksnio, kuris susidaro ugnies pusėje.

Sienos iš šiaudų briketų sugeria garsus, todėl viduje jauku ir ramu, nereikia garso izoliacinių medžiagų.

Šiaudų namai statomi iš šiaudų briketų sutvirtinant juos virbais arba mediniu karkasu. Jeigu statomas nedidelis namas (sienos trumpesnės negu 6 m), šiaudų briketus galima dėti kaip plytas ir sutvirtinti mediniais ar kitokiais virbais (lazdyno lazdomis) - svarbu kad sienos išlaikytų stogo svorį. Tokia statyba yra paprasčiausia ir pigiausia. Pastatas aptinkuojamas moliniu tinku. Šis būdas tinka nedideliems pastatams statyti.

Didesniam namui pastatyti vien šiaudų briketų negana. Būtina sukalti medinį karkasą, kuris laikytų stogą ir perdangas. Užsienyje, kai statomi šiaudiniai daugiaaukščiai, naudojamas metalinis karkasas. Jis labiau tinka ir negyvenamosios paskirties pastatų statybai, pvz. autoservisams. Dėl karkaso statyba supaprastėja, bet pabrangsta.

Karkasinė statyba įdomi tuo, kad pirmiausiai pastatomas namo stogas. Jis saugo statybų aikštelę nuo lietaus, o tai yra svarbu statant iš šiaudų.

Parengta pagal Atsinaujinančios energijos informacijos konsultacijos centro straipsnius .

Nuotraukų šaltinis: www.keskkond.com/strawbalebuilding , http://www.strawbalefutures.org.uk .

Daugiau informacijos rasite: www.ateik.info, www.siaudunamai.lt , www.blogas.lt/SiauduNamai