Dažnai medikai ir liaudies medicinos žinovai pabrėžia, kad mūsų maistas yra ir vaistai. Obuoliai – vieni tų vaistingiausių maisto produktų. Tad kuo naudingi, kaip gydo obuoliai?
Gyvasis maistas ( raw – žalias, food – maistas) – tai žalias-gyvas,gausus vitaminų ir fermentų maistas. Gyvasis maistas yra nekepamas , neverdamas.Taip jis išsaugo savo veikliąsias maistines medžiagas. Tokio maisto ruošimui yra naudojama temperatūra ne aukštesnė nei 45 laipsniai. Viskas, kas šviežia, žalia gali atsirasti tiesiai ant jūsų pusryčių, pietų ar vakarienės stalo.
Gyvojo maisto idėja siekia kone du tūkstančius metų. Pirmieji dokumentai, bylojantys apie gyvąjį maistą buvo eseniečių raštai, kurie rasti prie Negyvosios jūros. Nuo senovės laikų žmonės valgė gyvąjį maistą: šakniavaisius, sėklas, įvairias žoles.
Įpusėjęs darbymetis sodų ir daržų šeimininkams teikia dvejopų rūpesčių - vieni keiksnoja prastą derlių ir vos užtenka jo saviems stiklainiams užpildyti, kitiems, apdalijus gimines, dar ir į turgų atnešti tenka. Sutikti pašnekovai tik patvirtino pastarųjų metų tendencijas, jog savame žemės lopinėlyje užaugintos daržovės ar nuo nuosavo medžio nuskinti vaisiai - didelė vertybė ir patiems, ir pirkėjams. Šį kartą klausėme, ką auginate savo darže ir ar verta užaugintas gėrybes pardavinėti?
Teisingas treniravimasis yra būtinas formuojant raumenis. Tai padeda auginti ir atnaujinti raumenis, aprūpina juo pakankamu energijos kiekiu, reikalingu raumenų treniravimui. Būtent dėl to badavimas yra griežtai draudžiamas. Valgykite įprastus patiekalus iš įvairių maisto produktų, tačiau žinokite, kad kai kurios maisto medžiagos daug stipriau padeda vystyti raumenis.
Javai, grūdai: ekspertai sako , kad vienas gramas angliavandenių , tenkantis pusei gramo baltymų, yra proporcija kurią rekomenduoja kūno dizainui. Paprasčiau būtų sakant , kad puodelis dribsnių Su pienu (ar kaip jūs mėgstate) prieš rytinę mankštą yra labai gerai.
Apie 50 proc. žmogaus sveikatos bei vidutinė gyvenimo trukmė priklauso nuo gyvensenos. Vieni svarbiausių sveikatai kenkiančių veiksnių yra netinkamas maistas, mažas fizinis aktyvumas ir stresas. Kasmet nutukusių žmonių vis daugėja, jie dažniau serga didžiausią mirtingumą lemiančiomis širdies kraujagyslių ligomis, priklauso vėžio ir diabeto rizikos grupėms. Išlaidos nutukusio žmogaus ligoms gydyti yra maždaug 40 procentų didesnės nei turinčiojo normalų svorį. Dažniausiai įvardijamos nutukimo priežastys - maisto perteklius, per didelės porcijos, agresyvi maisto reklama bei nejudrumas.
Dauguma žmonių mėgsta vaisius ir juos mielai valgo. Vaisiai yra naudingiausias, suteikiantis daugiausia energijos bei ilginantis gyvenimą maistas. Bet taip yra tik tada, jeigu vaisiai yra vartojami teisingai.Vaisiai yra vienintelis maistas, prie kurio žmogus yra biologiškai prisitaikęs.Anksčiau jau minėjome, kad mūsų organizmą yra būtina nuolat išvalyti nuo toksinių atliekų.Veiksmingiausiai toks valymas atliekamas vartojant vandeningą maistą.Vandeningiausias maistas yra vaisiai.Vaisiuose yra 80-90 nuošimčių valančio, gyvybingo vandens.Be to, vaisiuose randami visi vitaminai, mineralai, angliavandeniai, aminorūgštys bei riebiosios rūgštys, kurių reikia žmogaus organizmui.Joks kitas maistas neteikia tiek daug gyvybinių jėgų.Žvaliam gyvenimui esmingiausia yra energija.
Vis daugiau ir daugiau žmonių, pirkdami maisto produktą, paskaitinėja jo etiketę ar bent jau suskaičiuoja ilgainiui neigiamą konotaciją įgijusias raideles „E”. Tačiau ar bent kartą pasidomėjote savo dantų pastos sudėtimi? Be dantims ir dantenoms naudingų medžiagų, deja, jose randama ir sintetinių saldiklių, dažų, kvapų, konservantų bei fluorido, kuris gali būti kenksmingas žmogaus sveikatai, o vaikams yra išvis draudžiamas. Norėdami, kad dantų valymas būtų ne tik efektyvus, bet ir nekenksmingas, galite vietoj įprastinių dantų pastų pirkti ekologiškas, kurios dažnai būna šiek tiek brangesnės. Taip pat dantų pastą galite visai nesunkiai pasigaminti namuose!
Be miego žmogus maksimaliai gali prabūti apie 10 parų. Kodėl mes miegame? Žmogus yra sudėtinga biologinė sistema, turinti kvėpuoti, gerti ir valgyti, tam, kad šių procesų metu suvartotus energetinius substratus vėliau kiekvienoje kūno ląstelėje paverstų energija, būtina pačios ląstelės bei visos sistemos funkcionavimui. Gyvybė – tai nuolatinis energijos tekėjimas kūnu. Energetiniai substratai organizme pernešami dviejų skysčių pagalba – kraujo ir limfos.
Aromaterapija yra alternatyviosios medicinos forma, naudojanti eterinius aliejus siekiant pagerinti fizinę ir emocinę būseną. Nors terminas aromaterapija pirmąsyk panaudotas tik 1920 metais prancūzų chemiko René-Maurice Gattefossé, tačiau pačiam gydymo metodui jau daugiau kaip 6000 metų. Aromaterapiją naudojo graikai, romėnai ir senovės egiptiečiai. Hipokratas, šiuolaikinės medicinos tėvas, gydymui be kitų metodų naudojo aromatines vonias ir masažus, o taip pat smilkė kvapiuosius augalus maro metu Atėnuose.
Daugeliui žmonių vis dar atrodo, kad intensyvus įdegis – tai grožio, patrauklumo ir geros sveikatos simbolis. Tačiau specialistai įspėja, kad vienas pagrindinių veiksnių, galinčių paskatinti klastingos ligos – melanomos – atsiradimą yra nesaikingas deginimasis saulėje.
CITRINA (CITRUS) – STEBUKLINGAS PRODUKTAS, NAIKINANTIS VĖŽIO LĄSTELES. JIS YRA 10.000 KARTŲ STIPRESNIS UŽ CHEMOTERAPIJĄ
Kodėl mes nieko nežinome apie tai?
Dar senų senovėje žmogus pažinojo bitę ir valgė medų. Medus kaip vaistas minimas rašytiniuose Mesopotamijos kultūros dokumentuose. Hipokratas buvo šalininkas natūralių gamtos produktų gydant įvairias ligas, žaizdas, mažinąs skausmus krūtinėje ir ilginąs gyvenimą. Dioskaridas tvirtino, kad medus valo žaizdas, gerina regėjimą, gydo gerklę, švelnina kosulį. Daug tūkstančių metų žmonės vartoja medų ne tik dėl jo maistingumo ir skanumo, bet ir dėl to, kad suteikia žvalumo, ilgina gyvenimą.
Klaidingai manoma, kad ligų metas – žiema, o atšilus orams jokios ligos tampa nebaisios. Tačiau būtent vasarą žmonės linkę greičiau sukaisti ir dažniau peršąla, kas sukelia ne tik slogą ar anginą, bet ir rimtesnes ligas.
Peršalimas – tai bendras šalčio, drėgmės ir skersvėjo poveikis žmogaus organizmui. Dėl jo pakinta organizmo imuninės savybės ir sumažėja jo atsparumas infekcijai. Paprasto peršalimo eiga gerai žinoma. Ją vos ne kiekvienam tenka pajusti bent kartą ar porą kartų per metus. Peršalus gali varginti sloga, gerklės skausmai, kosulys, gan dažnai – ir karščiavimas. Tai gali būti ūmi liga arba lėtinės ligos paūmėjimas. Peršalus atsiranda nemažai simptomų. Pirmiausia, dėl viršutinių kvėpavimo takų pažeidimo vystosi sloga, angina, gerklų uždegimas, tracheitas ar net bronchitas. Gydytojų manymu, jokiu būdu nereikia skubėti peršalimo gydyti antibiotikais arba temperatūrą mažinančiais vaistais. Nedidelė temperatūra yra tarsi organizmo apsigynimo nuo mikrobinės ar virusinės infekcijos reakcija.
Ginkmedžio tėvyne laikoma Kinija, Japonija ir Korėja. Šiuo metu jis paplitęs jau ir Europoje. Ginkmedis – seniausias mūsų planetos medis. Šios klasės atstovai randami triaso iškasenose. Juros ir kreidos perioduose jie buvo paplitę visame Šiaurės pusrutulyje. Dėl savo rūšies amžiaus dar vadinamas “gyvąja iškasena”. Šiandien ginkmedis auginamas kaip dekoratyvinis augalas parkuose ir soduose.
Ginkmedžio lapų ir vaisių gydomosios savybės žinomos nuo neatmenamų laikų. Literatūroje yra duomenų, kad ginkmedis, vadintas „jaunystės medžiu“, kaip vaistas vartojamas jau 5000 metų.Pirmasis ekstraktas iš jo lapų buvo išgautas 1965 m. vaistininko Willmar Schwabe kompanijos. Jį kaip gydomąją priemonę 20 šimtmečio viduryje ir rado šis vaistininkas kelionės po Japoniją metu.
Vaistažolės sugrįžta į mūsų namus, sako Šiaulių universiteto Botanikos sodo darbuotojai. Ir ne šiaip kalba - vis dažniau sodas sulaukia lankytojų, kurie pageidauja sužinoti, kaip atrodo, kaip rinkti vaistinius augalus. Apie lietuvišką vaistažolių darželį pasakojo šio sodo direktorė Asta KLIMIENĖ ir gėlininkystės vyresnioji specialistė Aldona GRIŠAITĖ.
Kodėl vengiame kandančių vabzdžių?
Kraujasiurbiai vabzdžiai užtikrintai karaliauja visame pasaulyje – nuo šiauriausio Skandinavijos pusiasalio taško iki piečiausio Afrikos taško, nuo Sibiro iki Amerikos. Žmonės ne itin mėgsta jų draugiją, ir ne tik dėl įkyraus zyzimo ir įkandimų. Kai kurie vabzdžiai perneša ligų sukėlėjus ir taip platina užkrečiamąsias ligas. Daugiausia rizikos susirgti yra tropikų kraštuose, nors ir Lietuvoje, ir kaimyninėse šalyse kai kurių vabzdžių įkandimai kartais taip pat gali baigtis sveikatos sutrikimais. Kraujasiurbių vabzdžių patinėliai yra vegetarai – minta augalų nektaru, o patelėms reikia baltymų – kraujo, kad galėtų padėti kiaušinius, ir taip pratęstų giminę.
Paprastasis uodas (lot. Culex pipiens) - tikrųjų uodų (Culicidae) šeimai priklausanti vabzdžių rūšis, paplitusi Europoje. Uodai per gyvenimą pereina keturis etapus - kiaušinis, lerva, lėliukė ir suaugęs. Pirmuosius tris etapus uodai praleidžia vandenyje 5 – 14 dienų. Suaugėliai gyvena 4 – 8 savaites (patinai apie 1 savaitę, patelės nelaisvėje iki mėnesio, laisvėje 1 – 2 savaites).
Atšilus orams, padaugėjo nusiskundimų įvairių kraujasiurbių antplūdžiu. Siūlome visuomenės sveikatos specialistės parengtą publikaciją apie šiuos parazitus.
Kraujasiurbių nariuotakojų gausos pokyčiai turi didžiulę praktinę reikšmę. Pagausėjimai įtakoja transmisinių ligų paplitimą, platintojų gausos sumažėjimas mažina populiacijos žalingumą. Gausos dinamika gali būti dvejopa: kinta individų gausumas populiacijoje arba keičiasi apgyvendintų stacijų skaičius Ektoparazitai besimaitinantys krauju (uodai, moskitai, sparvos, kai kurios kraujasiurbės musės, blusos, erkės) dažni žmonių ir gyvūnų infekcijų sukėlėjų platintojai. Sukėlėją paprastai perduoda (inokuliuoja) kraujo siurbimo metu į žaizdelę.
