Rojaussodai.lt

Graikų mąstytojo žodžiais, norint būti sveikam, reikia valgyti medaus, o odą tepti aliejais. Ibin Sina (Avicena) sakė, kad, norint išsaugoti jaunystę, reikia būtinai valgyti medaus, ypač vyresniems žmonėms.

Bičių medus – saldus, tąsus skystis, bičių gaminamas iš surinkto žiedų nektaro. Nektaras –saldus skystis, kurį išskiria augalų (daugiausia žiedų) nektarinės. Jis susidaręs iš vandens, cukraus (sacharozės), monosacharidų (gliukozės, fruktozės), dekstrinų, alkoholių (pvz., manito), azotinių ir aromatinių junginių, mineralinių druskų, rūgščių, fermentų, vitaminų, eterinių aliejų. Bičių medaus cheminė sandara yra labai sudėtinga ir nepastovi. Medus turi 18-20% vandens, apie 80% angliavandenių (fruktozės, gliukozės, sacharozės, maltozės, dekstrinų), apie 0,4% baltymų, organinių rūgščių, fermentų, mineralinių druskų (kalcio, natrio, kalio, magnio, fosforo, geležies, aliuminio, vario, mangano, cinko ir kt.), vitaminų (B1, B2, B6, C, PP, H, K, E), alkaloidų, dažomųjų medžiagų. Įvairios medaus rūšys skiriasi specifiniu skoniu. Eteriniai aliejai suteikia jam malonų aromatą.

Medus turi antibakterinių savybių, taip pat medžiagų, kurios neleidžia prasidėti puvimui ir atsirasti pelėsiams. Dėl šių savybių jis vartojamas medicinoje. Medus tinka ir sveikiems, ir ligoniams. Jis didina organizmo imunobiologinį reaktyvumą, gerina smegenų, kepenų audinių, širdies raumenų, inkstų ir kitų organų medžiagų apykaitos procesus.

Medus nuo senų laikų vartojamas kaip universalus vaistas nuo peršalimo. Peršalus rekomenduojama jį valgyti kartu su šiltu pienu ( 1 valgomasis šaukštas medaus stiklinei pieno), su citrinos sultimis (100 g medaus 1 citrinai). Geras vaistas yra ir krienų sunkos bei medaus mišinys (santykiu 1:1). Gydantis nuo peršalimo medumi, ypač liepų, kuris verčia stipriai prakaituoti, būtina 2-3 dienas gulėti lovoje.

Medus vartojamas sergant širdies ir kraujagyslių ligomis. Jis plečia vainikines kraujagysles ir gerina koronarinę kraujo apytaką. Ilgai (1-2 mėn.) kasdien vartojant medų po 50 g, stiprėja organizmas, normalizuojasi kraujo sudėtis, daugėja hemoglobino, gerėja širdies kraujagyslių tonusas.
Liaudies medicina medaus ir daržovių sunkos mišiniu gydo hipertoniją. Jis ruošiamas taip: imama po stiklinę burokėlių, morkų ir krienų sunkos (prieš tai nuvalytus krienus reikia pamirkyti 36 val. Vandenyje), pridedama stiklinė medaus ir vienos citrinos sunkos. Geriama 1 val. prieš valgį arba 2-3 val. po valgio po valgomąjį šaukštą 2-3 kartus per dieną. Labai vertingas medaus ir erškėtuogių užpilas. Vienas valgomasis šaukštas sausų erškėtuogių užplikomas 2 stiklinėmis vandens, verdama 15 min., aušinama, perkošiama ir pridedamas valgomasis šaukštas medaus. Geriama po ½ stiklinės 2-3 kartus per dieną.

Medus vartojama nuo kai kurių skrandžio ir žarnyno ligų. Jis tinka sergant gastritu ir opalige, nes padeda gyti gleivinei ir stiprina visą organizmą. Sergant skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opalige, medaus geriausia gerti 1,5-2 val. prieš pusryčius ir pietus, 3 val. po vakarienės atskiesto stiklinėje šilto virinto vandens. Jei sumažėjęs skrandžio rūgštingumas, medus geriamas su šaltu vandeniu.

Sergant kvėpavimo takų uždegimu, medus vartojamas kaip vidinis vaistas, taip pat inhaliacijoms, be to, jį galima įpurkšti ir įlašinti. Nuo plaučių uždegimų rekomenduojama gerti arbatą. 2 valgomieji šaukštai sausų aviečių uogų užplikomi stikline vandens, 15 min kaitinama. Į gautą užpilą įdedamas valgomasis šaukštas medaus. Galima pasidaryti česnako ir medaus mišinį. Česnakas sutrinamas ir santykiu 1:1 sumaišomas su medumi. Geriamas po 1 valgomąjį šaukštą, užsigeriant šaltu vandeniu. Sergant sloga, trachėjos gleivinės bei bronchų uždegimais, daromos medaus inhaliacijos. Joms ruošiamas 30% medaus tirpalas. Jei nėra inhaliatoriaus, galima naudotis arbatinuku.
Nustatyta, kad medus tinka aterosklerozės profilaktikai vartojamas vieną arba pusantro mėnesio be pertraukos, kasdien po 30 g su citrina. Patariama kartu gerti vitamino A (profilaktikai).

Gydomųjų savybių turi pikis (propolis, bičių klijai). Pikis yra lipni, tiršto sirupo konsistencijos medžiaga, kurią išskiria bitės darbininkės iš seilių liaukų. Bitės aptepa pikiu avilio sieneles, užkamšo plyšius, lipina juo korius.
Pikis yra kartus, turi specifinį malonų aromatą. Cheminė sandara nepaprastai sudėtinga ir galutinai neištirta. Manoma, kad pikis susidaręs iš augalinių dervų, eterinių aliejų ir vaško. Jame yra daugiau kaip vienuolika cheminių elementų (vario, magnio, cinko, kobalto, bario, titano, nikelio, vanadžio, chromo ir kt.).

Pikis naikina mikrobus ir virusus, stimuliuoja audinių regeneraciją, mažina skausmus, stabdo uždegimus, naikina grybelius, dedervines ir kt.
Bičių pienelis yra bičių priekinių žandų ir ryklės liaukų skystis, kuriuo maitinamas bičių motinos vikšrelis. Bičių pienelis – tai baltos spalvos drebučių masė, specifinio kvapo ir aitriai rūgštaus skonio. Jo cheminė sudėtis iki šiol nėra pakankamai ištirta. Bičių pienelyje yra vandens, baltymų, lipidų, angliavandenių, apie 15 cheminių, 22 amino rūgštys, vitaminų B1, B2, B6, PP, H, inozito, folinės rūgšties, fermentų ir hormonų.
Bičių pienelis aktyviai veikia bakterijas. Jis normalizuoja medžiagų apykaitą, didina organizmo atsparumą įvairioms infekcinėms ligoms, stimuliuoja kraujo gamybą, reguliuoja endokrininių liaukų funkciją, padeda įveikti aterosklerozę ir koronarinį nepakankamumą, vartojamas sutrikus virškinimui, norint suliesėti ir kt.

Žiedadulkės – sudėtingas daugelio vertingų maistinių ir gydomųjų medžiagų koncentratas. Jas sudaro baltymai, riebalai, angliavandeniai, vitaminai, mineralinės druskos, hormonai, fitoncidai ir kitos organizmui reikalingos medžiagos. Be žiedadulkių bitės negalėtų užauginti palikuonių, gaminti vaško. Jei lizde nėra žiedadulkių, bičių motinėlė nebededa kiaušinėlių.
Bičių duona gaminama iš žiedadulkių, kurias vienos bitės neša ir krauna į korių akutes, o kitos suslegia vilgydamos medumi. Tai lengvai virškinamas, baltymingas bičių ir jų perų maistas. Bičių duonoje yra pagrindinių maistinių ingridientų: baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų ir daug cheminių elementų.

Nustatyta, kad žiedadulkės gali būti geriausias dietinis ir baltyminis maisto produktas. Jos tonizuoja žmogaus organizmą, gerina apetitą. Žiedadulkės rekomenduojamos sergant virškinamųjų organų, odos, nervų ir endokrininės sistemos ligomis, hipertonija, mažakraujyste. Geriausia vartoti šviežias žiedadulkes. Paros dozė – 10-20g. Vartojamos 2 kartus per dieną 15 min prieš pusryčius ir vakarienę. Mūsų ir užsienio medicinos literatūra nurodo, kad žiedadulkėmis sėkmingai gydoma anemija, reguliuojama vaikų žarnyno veikla, gydomas inkstų uždegimas, kepenų ir skandžio ligos. Vertingas žiedadulkių ir medaus mišinys santykiu 1:1 arba 1:2.

Žiedadulkės labai vertingos ligų profilaktikai ir maistui, nes jose gausu organizmui reikalingų medžiagų.

Šaltinis: zaliejituristai.lt