Rojaussodai.lt

Žmogaus kapiliarų ir kitų kraujagyslių tinklo ilgis yra apie 100 000 km, o kraujo jame tėra apie 5 litrus (šis skaičius nėra fiksuotas ir, priklausomai nuo situacijos organizme, kinta), todėl didžioji dalis kapiliarų paros bėgyje yra tušti – jais kraujas necirkuliuoja. Jei kraujas būtų nuolat užpildęs visas kraujagysles, mūsų kūno spalva būtų raudona – tai stebime kai stipriai susijaudiname – kraujagyslės plečiasi, užsipildo krauju ir veidas raudonuoja, o išsigandus, kraujagyslės siaurėja, apytaka jomis blogėja ir jis bąla. Kapiliarai krauju maitinami tik tuomet, kai nervų sistema duoda tam signalą ir atskirose kūno vietose „atsukami kranai“ – venulės ir arteriolės.

Mūsų nervų sistemos, kuri ir reguliuoja kraujotaką organizme, valdymą įtakoja mūsų sąmonė ir pasąmonė. Rega, klausa, uoslė, lytėjimo organai, skonio receptoriai nuolat kontaktuoja su aplinka ir signalus apie ją siunčia į centrinį procesorių – galvos smegenis, kurios kartu su stuburo smegenimis sudaro centrinę nervų sistemą (CNS) Ši sąmoningai ir nesąmoningai reaguodama į juos, per vegetatyvinę nervų sistemą (VNS) atitinkamai valdo mūsų organizme vykstančius procesus, tai yra atidaro kapiliarus ten, kur reikalingas maitinimas. Pavyzdžiui, žmogus per dieną keliauja. Tuomet labiausiai maitinamos yra kojų raumenų skaidulos, nes jos atlieka darbą ir joms reikalinga energija.

Kas gi atsitiks organizme, jei žmogus, tarkim, ištisai eis ir nesiilsės? Raumenys pavargs, o paprasčiau sakant jie sudils, nes laiko jiems pasiremontuoti nebus – juk ištisai bus einama ir organizmas turės ištisai gaminti energiją ir tiekti ją raumenims tam, kad šie susitraukinėtų ir perkėlinėtų kūną erdvėje. Kitos kūno vietos bus maitinamos substratais prastai arba visai nemaitinamos. Kas atsitiks su ląstelėmis tose vietose? Jos ims degraduoti. Todėl organizmas yra priverstas laikas nuo laiko atjunginėti sąmonę ir leisti pasąmonei atlikti organizmo remonto darbus. Tai dažniausiai atliekama naktį, kai iš aplinkos organizmui ateina mažiausiai signalų, nes tamsoje mes matome blogai, o ypatinga klausa ar lytėjimu nepasižymime. Mes esame priversti miegoti, nes tik miego metu sąmonė atjungiama.

Analogija: jūs ir jūsų šeimos nariai (sąmonė, katabolikai) gyvenate bute. Laikui bėgant buto sienos nušiūra, grindys sudyla ir t.t. Gyventi jame darosi nejauku ir nepatogu. Butą reikia remontuoti ir ateina meistrai (pasąmonė, anabolikai). Ar bus patogu jiems darbuotis, jei aplinkui šmirinėsite jūs ir jūsų šeimos nariai? Žinoma, kad ne. Optimaliausiai meistrai dirbs, kai jūs su šeima remonto laikui išvyksite kur nors kitur ir grįšite tik tada, kai jau viskas bus suremontuota. Taip ir sąmonė kiekvieną naktį išvyksta tam, kad netrukdyti pasąmonei dirbti – remontuoti jūsų kūną.

Energijos gamybos iš substratų procesas organizme vadinamas katabolizmu. Organizmo ląstelių statymo ir remonto iš substratų procesas vadinamas anabolizmu. Tarp šių dviejų procesų turi būti pusiausvyra – tą sąlygoja priešybių vienybės dėsningumas. Jei šis dėsningumas per daug pažeidžiamas į katabolizmo pusę, organizmas sudega. Jei pažeidžiamas į anabolizmo – organizmas tunka, jame ima augti augliai. Dieną, kai labiau organizmui reikalinga energija, dominuoja kataboliniai procesai. Naktį, kai organizme vyksta atsistatymo darbai, dominuoja anaboliniai procesai.

Nei kataboliniai, nei anaboliniai procesai vienu metu vykti visame organizme negali. Pabandykite priversti dirbti visus organizmo raumenis vienu metu. Tai padaryti gal ir pavyks, tačiau tokiame režime galėsite išbūti labai trumpai – kai kurie raumenys greitai pavargs, nes kraujotaka vienu metu gali maitinti tik ribotą raumenų kiekį, o ne visus raumenis. Tas pats atsitinka ir tuomet, kai reikia ląsteles remontuoti – vienu metu organizmas gali atstatinėti tik savo atskiras dalis, o ne visą organizmą iš karto.

Naktį, kai miegame, mūsų organizmas atsistato ne visas vienu metu, bet dalimis – tai sąlygoja kraujo kiekis mumyse, nes jo visam kūnui pamaitinti vienu metu neužtenka. Miego laikas, per kurį atstatoma viena kūno dalis ar organas vadinamas mažuoju miego ciklu. Jis priklauso nuo individualių organizmo savybių – juk mes visi tarpusavyje skiriamės, skiriasi ir mūsų kraujas – ta atstatinėjanti substancija, kuri ir keliauja mumyse per naktį ratu per atskiras kūno dalis ir organus. Mažasis ciklas trunka 7-15 minučių. Jo metu atstatoma viena kūno dalis ar organas. Mažųjų ciklų skaičius, kurio metu atstatomas visas organizmas vieną kartą, vadinamas didžiuoju ciklu ir jis trunka apie 1-1,5 valandos. Vilkai, beje miega ir atsistatinėja daug kartų per parą, bet po vieną mažąjį ciklą, skirtingai nei žmogus, kuris miega ilgai ir atsistato iš karto visą organizmą.

Natūralaus miego trukmė susideda iš didžiųjų ciklų trukmių sumos. Tai yra žmogus gali miegoti vieną, du ar daugiau didžiųjų ciklų. Jei nubundama nenatūraliai (pavyzdžiui su žadintuvo pagalba), tuomet žmogus jaučiasi nepailsėjęs. Apie tokį žmogų sakoma, kad jis išlipo iš lovos ne ta koja. Jaunos mamos gerai žino, koks mažas vaikas būna irzlus, jei jis pažadinamas, o ne nubunda natūraliai.

Daugelis yra pastebėjęs, kad galima ir dieną trumpam (10-15 min) užmigti, o atsikėlus jaustis daug geriau. Toks miegas trunka vieną mažajį ciklą, jo metu atstatoma labiausiai reikalaujanti remonto organizmo dalis ir savijauta pagerėja.

Miegoti reikia pilną didžiųjų ciklų skaičių, tik tuomet visas organizmas bus teisingai subalansuotas. Jei kas rytą nubundate žadintuvui suskambus, o ne natūraliai – darkote savo sveikatą. Kad nubusti natūraliai ar su žadintuvu, bet teisingai, reikia eksperimentiškai atsekti savo didžiojo ciklo trukmę ir eiti miegoti tuo metu, kad išmiegojus susidarytų pilnas ciklų skaičius. Tarkim, jūsų didžiojo miego ciklo trukmė 1,5 valandos. Norite nubusti 7 valandą ryto. Tuomet užmigti turite 22, 23.30 arba 1-ą valandą.

Miegama turi būti visiškoje tamsoje, nes tik tamsoje kankorėžinė liauka gamina hormoną melatoniną, kurio įtaka anaboliniams procesams didelė. Jis labiausiai gaminamas nuo 23 iki 4 valandos. Ląstelių mitozė aktyviausiai vyksta tarp 21 ir 23 valandos, o pasyviausiai 7-10 val. ryto. Todėl, jei norite išlikti sveiki, stenkitės miegą pradėti 21 valandą, vasarą galima valanda, dviem vėliau.

Svarbus miego atributas yra pagalvė. Jei ji netinkama, tuomet nerviniai signalai iš galvos kūnui bus perduodami blogai ir organizmas per naktį nebus teisingai atstatytas. Miego kokybei turi labiau įtakos čiužinio kietumas, nei jo lygumas. Buvo laikotarpis, kai jūreiviai miegodavo hamakuose, tačiau jokių neigiamų pokyčių jų stuburuose nuo to nesiformavo. Naujagimiai dažnai miega motinai ant rankų, tačiau jų stuburas vystosi normaliai. Skoliozė vystosi ne dėl kietos ar įdubusios lovos, o dėl ilgalaikio stuburą laikančių raumenų nesimetriško įtempimo. Naktį raumenys yra atpalaiduoti.

Miegoti reikia pakankamai užsiklojus, kad nebūtų šalta, nes energijos gamyba naktį sulėtėja ir geriau ji visa būtų panaudota atstatymui, bet ne šildymuisi. Drabužiai, su kuriais miegate, turi būti laisvi, dar geriau miegoti visiškai nuogam – tuomet kraujo cirkuliacija vyksta optimaliausiai, o nervai neužspaudžiami.

Kodėl per miegus vartomasi? Todėl, kad kūno vietos, kurios yra užspaudžiamos irgi turi būti atstatytos ir todėl laikas nuo laiko kūno padėtis miego metu turi būti kaitaliojama.

Miegoti reikia atskirose lovose. Miegant bendroje lovoje nukenčia vyro miegas – jis miegoti su kažkuo yra evoliuciškai neprisitaikęs, skirtingai nuo moters, kuri evoliucijoje dažnai miegodavo su savo vaikais. Nereikia pamiršti dar ir to, kad gamtoje lytinis aktas ir miegas neturi nieko bendro.

Koks dar faktorius lemia poreikį ilgai miegoti? Pogumburio liaukoje (hipotaliame) gaminamo hormono oreksino kiekis. Kuo jo mažiau gaminama, tuo žmogus labiau nori miego. Vienas iš faktorių stipriai įtakojančių oreksino gamybą yra gliukozės kiekis kraujyje. Kuo jos daugiau, tuo oreksino mažiau, tuo žmogus miego nori labiau. Oreksinas – tai hormonas, reguliuojantis santykį tarp dviejų priešingų medžiagų apykaitos fazių – dienos katabolizmo ir nakties anabolizmo.

Oreksinų grupės hormonai taip pat įtakoja arterinį kraujo spaudimą (didina), metabolizmą riebaliniuose audiniuose, didina skrandžio sulčių išsiskyrimą, nepriklausomai nuo gastrino, skatina kasos veiklą, kai kraujyje krenta gliukozės lygis, stimuliuoja kortikosteroidų gamybą antinksčiuose, moterims dalyvauja menstruacinio ciklo reguliavime.

Kuomet organizme vyksta teisingai medžiagų apykaita, miegas gilus ir trumpesnis, nei išsiderinusiame organizme, kuomet kankina nemiga arba nuolat norima miego. Suderinus medžiagų apykaitą, miegas tampa vėl normalus.

Šaltinis: unimed.lt