Rojaussodai.lt

Vis daugiau ir daugiau žmonių, pirkdami maisto produktą, paskaitinėja jo etiketę ar bent jau suskaičiuoja ilgainiui neigiamą konotaciją įgijusias raideles „E”. Tačiau ar bent kartą pasidomėjote savo dantų pastos sudėtimi? Be dantims ir dantenoms naudingų medžiagų, deja, jose randama ir sintetinių saldiklių, dažų, kvapų, konservantų bei fluorido, kuris gali būti kenksmingas žmogaus sveikatai, o vaikams yra išvis draudžiamas. Norėdami, kad dantų valymas būtų ne tik efektyvus, bet ir nekenksmingas, galite vietoj įprastinių dantų pastų pirkti ekologiškas, kurios dažnai būna šiek tiek brangesnės. Taip pat dantų pastą galite visai nesunkiai pasigaminti namuose!

Norėdamas geriau save pažinti, išvyk į svečią šalį. Joje patirsi, kuo skiriesi ir kuo esi panašus į kitus, o ypač, atsiradus ženkliai nuo tavosios  besiskiriančioje šalyje. Tokia būtų Šveicarija – mažiausia konfederacinė valstybė pasaulyje. Ji nepriklauso ES. Šveicarija laikoma viena iš aukščiausio pragyvenimo lygio šalių. Daugeliui asocijuojasi su geros kokybės nedidukais turistiniais peiliukais, geru šokoladu, gardžiais  fermentiniais sūriais, tiksliais ir patvariais mechaniniais laikrodžiais, patikimais ir saugiais bankais, turizmu. Greta pakeri subtili žmogaus veiklos  ir natūralios gamtos darna. Supranti, kodėl atsiradus išskirtinėje Lietuvos gamtos oazėje išsprūsta: „Gražu kaip Šveicarijoje“. Regis, šalies aukštam pragyvenimo lygiui įtakos neturi nedidelė teritorija, juolab, kad nemaža jos dalis tenka Alpėms (palyginti su Lietuva, Šveicarija beveik perpus mažesnė, o gyventojų tankumas didesnis nei tris kartus). Čia nėra pramonės gigantų, trys ketvirtadaliai dirbančiųjų užimti aptarnavimo sektoriuje. Ši vidurio Europos šalis klesti ir nemato klestėjimo pabaigos.

Kiekvienais metais trečiąjį gegužės sekmadienį pažymima Tarptautinė jūrų kiaulės diena. Lietuvoje jau devintą kartą Jūrų muziejus šios dienos proga kvietė visuomenę susipažinti su nuostabiais mažaisiais banginiais.

Gamtos apsauga nėra savitikslis užsiėmimas. Gamtosaugininkų veikla nėra pramoga, o jos tikslas – ne medžio, pievos, upės ar kokio gyvūno neliečiamybė. Visi gyvi organizmai, įskaitant ir žmogų, sąveikauja su aplinka ir tarpusavyje. Intensyvi žmogaus veikla naikina ekosistemas, dėl neapgalvotų trumparegiškų sprendimų nyksta ištisos gyvybės rūšys. O tai, be jokių abejonių, turi įtakos ir paties žmogaus gerovei. Taigi gamtos apsauga anaiptol nėra gamtos „paminklo“ saugojimas. Tai gamtos išteklių apsauga, žmonių sveikatos apsauga, socialinis bei ūkinis dalyvavimas prisitaikant prie aplinkos ir neišvengiama būtinybė žmonijos išlikimui

Filme „Paskutinė atostogų diena” mergaitė kolekcionavo aidus. Šis užsiėmimas atrodo egzotiškas kultūroje, kuri pirmiausia orientuota į vizualinius įspūdžius ir net stokoja žodžių garsiniams įspūdžiams aprašyti. Į vizualumą orientuotos kultūros kontekste garso svarba ir įdomumas nėra savaime suprantami dalykai.

„Visos pievos tau žydėjo, sekė pasakas šilai“ .Tai žinomos lietuvių poetės Gražinos Tulauskaitės sueiliuotas posmas, iškaltas akmeninėje knygoje, poetės gimtinėje, Lekėčiuose. Kaip paprastai ir kiek daug pasakyta. Geresnio apibūdinimo tos dienos nuotaikai surasti negalėjau. Pavasaris. Saulė kaitina vis stipriau, pradeda rodytis pirmoji pavasario žaluma. Bundant gamtai, visais pašaliais kruta ir žmonės: tvarkosi aplinką, ruošiasi sėjai, į gatves pabirę krykštauja vaikai. Važiuoju iš Kauno į Lekėčius pas Bronių Kudirką, buvusį ilgametį Šakių miškų urėdijos Šilagirio girininkijos girininką, kuris neseniai atšventė garbingą 70-mečio jubiliejų.

Dar nesenai spaudoje mirgėjo pranešimai apie Lavoriškių apylinkėse (netoli Vilniaus) pasieniečių pastebėtus rudojo lokio pėdsakus. Vilniaus universiteto docentas ir knygos „Lietuvos žinduolių pėdsakai“ autorius Alius Ulevičius pagal nuotraukas patvirtino, kad tai būta brandaus lokio arba
stambios patelės. Pastaruoju metu vis dažnėjantys tokie lokių „vizitai“ iškelia nedrąsią mintį, kad galbūt netolimoje ateityje pirmoji lokė vėl atsives jauniklių Lietuvos giriose.

Reprezentatyvios Lietuvos gyventojų apklausos duomenys rodo, jog tik maždaug dešimtadalis lietuvių, skatinami aplinkosauginių motyvų, stengiasi nuolat rūšiuoti atliekas, taupyti energiją ir vandenį, riboti vartojimą ir asmeninį naudojimąsi automobiliu. Vidutiniškai trečdalis lietuvių niekada to nedaro.

Populiariausia aplinkosauginės elgsenos rūšis - atliekų rūšiavimas. Šio elgsenos tipo paplitimui daug įtakos turi šviečiamosios kampanijos ir gausi informacija viešojoje erdvėje.