Rojaussodai.lt

Prieš 50 metų įveistų Kauno marių miško želdinių pavėsyje ties Dovainonimis jau anksčiau buvo pastebėti keisti gurgždžiai, kuriuos priskirti prie itin retų tiesiog nekilo ranka – čia jų buvo daugybė. Beveik visame apie 1 km ilgio pakrantės ruože gurgždžiai išplitę ištisais sąžalynais ir pavienėmis grupėmis. Identifikuoti plaukuotąjį gurgždį padėjo botanikė dr. Živilė Lazdauskaitė“ – aiškino dar vieną retą augalą į savo atradimų sąrašą pridėjęs gamtininkas. 

Anot ekologo, plaukuotieji gurgždžiai nebijo medžių paunksmės, tačiau jie neauga ten, kur įsigali dilgėlynai, builynai, avietynai. Jie sėkmingai konkuruoja su raudonstiebiais snapučiais, paprastosiomis sprigėmis. Kauno marių regioniniame parke plaukuotųjų gurgždžių užimtoje teritorijoje stūkso kelios Dovainonių pilkapynų grupės, tikriausiai ramų pilkapių prieglobstį pamėgo ir ši paslaptinga rūšis.

„Pernai praūžęs škvalas suformavo dideles miško aikštes, iš kurių viena net 2 ha ploto. Kirtavietėse plaukuotųjų gurgždžių stiebai įgavo rausvą, dėmėtą atspalvį, jie, išaugę tik iki 40 – 60 cm aukščio, nužydėjo birželio pabaigoje. Tuo tarpu miško pietinėje pusėje, medžių šešėlyje atsidūrę augalai dar ištisais kilimais intensyviai žydi. Jie čia pasiekia 80 cm aukštį, vietomis – ir 1 m.“ – sakė P.Vitkauskas.

Įdomūs šių augalų žiedynai. Dėl išskirtinės žiedlapių formos Kauno marių regioninio parko specialistai jau spėjo plaukuotajam gurgždžiui ir pravardę sugalvoti. Tai – tikras meilės augalas, kurio smulkius, įvairių dydžių širdelės formos žiedlapius plika akimi vargu ar pavyks įžiūrėti. „Ant Mergakalnio Kauno marių panorama pasigrožėti užsukantys lankytojai dabar turi puikią progą pasitikrinti savo regėjimą“ – juokavo P.Vitkauskas. 

Kauno marių regioninio parko direkcijos informacija