Gamta (18)
Gamta pati reguliuos žuvinto, dusios ir simno ežerų vandens lygį
Written by Rojaussodai.lt
Bambenos upė, įtekanti į Žuvinto ežerą bei iš jo ištekantys vandenys nuo gruodžio pabaigos jau reguliuojami pagal gamtos dėsnius. Rezervato režimu saugomas Žuvinto ežeras nuo šiol tampa gerokai natūralesnis. Gamta pati reguliuos Žuvinto, Dusios ir Simno ežerų vandens lygį.
Gamtos apsauga nėra savitikslis užsiėmimas. Gamtosaugininkų veikla nėra pramoga, o jos tikslas – ne medžio, pievos, upės ar kokio gyvūno neliečiamybė. Visi gyvi organizmai, įskaitant ir žmogų, sąveikauja su aplinka ir tarpusavyje. Intensyvi žmogaus veikla naikina ekosistemas, dėl neapgalvotų trumparegiškų sprendimų nyksta ištisos gyvybės rūšys. O tai, be jokių abejonių, turi įtakos ir paties žmogaus gerovei. Taigi gamtos apsauga anaiptol nėra gamtos „paminklo“ saugojimas. Tai gamtos išteklių apsauga, žmonių sveikatos apsauga, socialinis bei ūkinis dalyvavimas prisitaikant prie aplinkos ir neišvengiama būtinybė žmonijos išlikimui
Sparčiai tirpstantys ledynai storina Žemę
Written by Rojaussodai.lt
Žemė ties pusiauju sustorėjo, o dėl to, anot mokslininkų, kaltas pasaulinis klimato šiltėjimas ir tirpstantys ledynai, rašo britų „Daily Mail”. Tirpstantis Antarktidos ir Grenlandijos ledas didina vandenynų tūrį, o jų papildomas vanduo traukiamas lik pusiaujo, taip padidindamas plačiausios mūsų planetos dalies apimtį, tvirtina mokslininkai.
Žemė ėmė „plonėti” po ledynmečio, pasibaigusio prieš maždaug 20 tūkst. metų. Šio geologinio periodo metu, kai ilgam laikui sumažėjo temperatūra Žemės paviršiuje ir atmosferoje, ledo dangos svoris buvo toks didelis, kad ji deformavo Žemės plutą ir mantiją bei išpūtė ties viduriu.
Žuvinto rezervato perinčių paukščių sąrašą papildė rūšis iš pajūrio
Written by Rojaussodai.lt
Žuvinto biosferos rezervate - malonus ornitologinis atradimas. Šioje saugomoje teritorijoje sėkmingai augina jauniklius viena iš pačių rečiausių ir gražiausių Lietuvos ančių rūšių - urvinė antis.
Devynis jauniklius sėkmingai auginanti ančių šeimyna įsikūrė viduryje laukų esančioje baloje Kumečių kaime, visiškai šalia Žuvinto palių. Dabar tenka tik spėlioti, kurioje vietoje šios antys galėjo išperėti jauniklis, nes tai tikrai urviniai paukščiai, lizdams vietą pasirenkantys su tinkama priedanga - urvuose, plyšiuose, po išvirtusiais medžiais ar kitose panašiose vietose. Tačiau apie šią radvietę - tik nežymiai kalvotas Suvalkijos kraštovaizdis.
Apie įdomų stebėjimą pranešęs marijampolietis Rytis Sventickas, sėkmingai ūkininkaujantis šiose vietose, sako urvinių ančių porą matęs keletą kartų nuo pavasario vidurio, nes paukščiai buvę nebaigštūs. Dabar baloje be vandenyje besiturškiančių ančių jauniklių pakrantėse bėgiojo upiniai kirlikai, tikučiai, brastiniai tilvikai, raudonkojai ir tamsieji tulikai.
Henrikas Gudavičius: Laiškai iš kaimo. Mėlyni pamiškės katilėliai: pilnatvė ir atvirumas
Written by Rojaussodai.lt
Gegužės 31-oji
Paskutinę pavasario dieną kaimynas Rimas Stapčinskas sėja grikius, ir sako, kad čia dar bus mojavi grikiai. Girdėdamas apie tuos mojavus grikius ir mojavas mėtas aš galvoju, kad čia gali būti pasislėpusi archaika. Grikiai yra stepinė kultūra, todėl lietuviškos meteorologinės išdaigos jiems labai kenkia. Ir niekada nežino sėjėjas, ar geresni bus mojavi, ar birželiniai grikiai.
Birželyje galop pajutome tikrąjį vasaros alsavimą. Jau turime daug progų stebėti brandinamą naująjį gamtos derlių. Vos ne kiekviename žingsnyje susidursi su kuo nors nauja. Miškuose pilna jau gerokai savo skraidymo gebėjimus išlavinusių ir ką tik lizdus palikusių paukščių jauniklių. Štai prieš kelias dienas pamiškės pievelėje per ilgai pasijutęs vienišas ir alkanas triukšmingai tėvų dėmesio reikalavo dar tik su gūžta atsisveikinęs juodojo strazdo palikuonis.
Š. m. birželio 28 - liepos 1 d. Drezdene, Vokietijoje, vykstančioje 23-ojoje UNESCO programos „Žmogus ir biosfera” Tarptautinės koordinuojančios tarybos sesijoje priimtas sprendimas dėl Žuvinto biosferos rezervato įtraukimo į Pasaulinį UNESCO programos „Žmogus ir biosfera” biosferos rezervatų tinklą. Tai pirmoji Lietuvos vietovė Pasauliniame UNESCO biosferos rezervatų tinkle.
1976 m. įkurtas Pasaulinis biosferos rezervatų tinklas šiandien jungia beveik 600 saugomų vietovių 114 valstybėse.
Baltijai pasitinkant mūsų savaitgalius neramia vilnimi, verta pakartoti faktus apie užterščiausią pasaulio jūrą. Remiantis „Helsinki Commision” šaltiniais, šiandien ant išnykimo ribos - apie 90 proc. Baltijos jūros ir pakrantės organizmų. Kas labiausiai skurdina jūrą ir kokių bėdų neturėtume praleisti pro akis?
Susiruošę poilsiauti, nepamirškime apie ekologines problemas, galinčias sukelti pavojų ne tik jūros ekosistemoms, bet ir mūsų pačių sveikatai.
Retas paukštis pavojuje: sutiktuvių įspūdžiai
Written by Rojaussodai.lt
Šiaip jau įprastas vaizdas šiuo metų laiku - balti šieno rulonai pievose kelyje Šilutė-Rusnė gamtininkui yra širdį veriantis. Į Rusnę mūsų Baltijos aplinkos forumo komanda važiavo žinodama, jog prieš kelias dienas buvo nušienauti ir tie plotai, kuriuose girdėti trys giedantys meldinės nendrinukės patinėliai.
Liepos 23-24 dienomis miškingose Druskininkų apylinkėse, ant Ešerinio ežero kranto, vyks kasmetinis paukščiams neabejingų žmonių susitikimas „Žalia varna”, kuris rengiamas siekiant atkreipti visuomenės, paukščių stebėtojų bei ornitologų dėmesį į itin sparčiai nykstančių žalvarnių būklę.
