Rojaussodai.lt

Biosferos rezervatai pasaulyje pripažįstami pavyzdinėmis vietovėmis, kuriose diegiami ir bandomi nauji požiūriai į aplinkos apsaugą ir darnų vystymąsi. Po įtraukimo į tinklą vietovės išlieka pavaldžios nacionalinėms institucijoms, tačiau naujai įgyjama patirtimi, idėjomis dalinamasi nacionaliniu, regioniniu, tarptautiniu lygiu Pasaulinio MAB biosferos rezervatų tinklo viduje. Pasaulinis tinklas skatina integruotas žemės, vandens ir biologinės įvairovės tvarkymo, įtraukiant vietinius gyventojus, strategijas biosferos rezervatuose, remdamasis jau esama praktika, patvirtinančia tokių strategijų veiksmingumą gerinant gamtos apsaugos ir nuoseklaus, efektyvaus išteklių naudojimo rezultatus.

Kartu su Žuvinto biosferos rezervatu į Pasaulinį UNESCO „Žmogus ir biosfera” biosferos rezervatų tinklą įtrauktos tokios vietovės, kaip Blekingės archipelagas ir Nedre Dalälven upės regionas Švedijoje, Berlengo archipelagas Portugalijoje, Bras d’Or ežeras Kanadoje ir kitos. Lietuvos kaimynėse valstybėse jau yra po vieną ir daugiau pasauliniam tinklui priklausančių biosferos rezervatų, keli iš jų: Belovežo girios biosferos rezervatas Baltarusijos ir Lenkijos teritorijoje, Šiaurės Vidzemės rezervatas Latvijoje, Rytų Karpatų, Tatrų rezervatai Lenkijoje.

Teikiant paraišką, įsipareigojama ypatingą dėmesį rezervate skirti institucinių ir individualių gebėjimų stiprinimui, mokslinio pagrindo, standartų kūrimui, ekologinio turizmo, kitų nuoseklaus išteklių panaudojimo būdų skatinimui, stebėjimo ir analizės duomenų kaupimo ir informacijos sklaidos mechanizmų kūrimui.

Žuvinto biosferos rezervatas yra pietų Lietuvoje, Nemuno vidurupio ir Neries žemupio plynaukštės fizinio-geografinio rajono pietvakariniame pakraštyje. Jis apima Žuvinto ir Amalvos pelkių kompleksus, į vakarus nuo Žuvinto esančius Buktos mišką ir Žaltyčio ežerą su pelkėtu apyežeriu.

Tai viena turtingiausių gamtine įvairove Lietuvos teritorijų, išsiskiriančių itin vertingu ir unikaliu gamtiniu kompleksu. Teritorijoje telkiasi retos ir nykstančios (tarp jų ir globaliai nykstančios) augalų ir gyvūnų rūšys bei mažai kur išlikę Lietuvoje šlapžemių augalų bendrijos ir buveinės.

Labiausiai Žuvinto vardą išgarsino paukščiai. Ežere buvo labai daug paukščių, kurie viliojo tyrinėtojus jau 19 amžiuje. Iš viso Žuvinto biosferos rezervate nuo 1980 m. yra stebėtos net 227 sparnuočių rūšys, iš kurių 153 rūšys čia perėjo ar peri.

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos informacija