Rojaussodai.lt

“Gruodžio pradžioje labai daug paukščių buvo. Šimtais dirvinių sėjikų, pempių dideli būriai, varnėnų,žąsų net Nemuno deltoj daugiau kaip du tūkstančiai. Aišku, daugiausia pilkosios žąsys, viena kita želmeninė, keliasdešimt baltakakčių žąsų“, - vardija Ventės rago ornitologijos stoties ornitologas Vytautas Jusys.

Pamaryje pastebėtos ir gulbės giesmininkės iš Suomijos, Estijos ir Rusijos, žiemoti per Lietuvą traukiančios į Vokietiją, Olandiją ar Belgiją. Taip pat - didieji baltieji garniai. Ornitolgai sako, kad matyti šiuos paukščius tokiu metu mūsų kraštuose - neįprasta.

„Svarbiausia, maistas paukščiams yra, o šalčio jie bijo. O maisto randa, jeigu sniego nėra. Žąsys žole minta daugiausia. Įšalo nėra, tad pempės, tie patys dirviniai sėjikai suranda vabzdžių. Tuo labiau, kad dabar ištvinę visur, apsemtos pievos - gulbėms irgi gerai”, - teigia V. Jusys.

Specialistai neabejoja, kad vis dėl to likę paukščiai žiemoti patrauks į šiltesnius kraštus. Pastebima: jeigu žiemos pradžia būna šilta, kovą neabejotinai sulaukiama šalčių. Sniegas ir užšalę vandens telkiniai esą paskatins sparnuočius keliauti toliau.

Ornitologas pastebi, kad šiemet rudeninė paukščių migracija baigėsi gana anksti - lapkričio pirmąją, o per metus sužieduota vos kiek daugiau nei 63 tūkstančiai sparnuočių. Daugiausiai - didžiųjų zylių. Tai gana nedaug, palyginti su ankstesniais metais. Atsižvelgiant į orą, vasario ar kovo viduryje jau turėtume sulaukti pirmųjų pavasario pranašų - vieversių.

Šaltinis: www.lrt.lt