Karštas praėjęs savaitgalis maloniai nustebino ne tik žmones, bet ir augalus. Tiesiog per kelias dienas medžių pumpurai virto žaliais lapeliais, akyse skleidėsi tulpės ir kiti pavasariniai žiedai. Tačiau sinoptikų įspėjimai apie šios savaitės pabaigoje gręsiančias šalnas augalų mylėtojus verčia nerimauti – ar tokie temperatūrų skirtumai nebus pražūtingi jų daržams ir sodams?
„Kiek kainuoja? Tiek pat, kiek ir butelis geros degtinės”, – sodinukus perkantys žmonės turgavietėse kartais išgirsta ir tokį atsakymą. Pernai rudenį kriaušaičių ir obelaičių kainos sukosi apie 20–30 litų. Šiemet jos pasistiebė bent keletu litų aukštyn.
- sodinukai |
- sodas |
- vaismedžiai |
- vaiskrūmiai |
Prieš keletą metų naminių gyvūnų parduotuvėse buvo pardavinėjami raudonausiai (Trachemys scripta elegans) vėžliukai. Šie maži ir dailūs vėžliukai dažnai būdavo auginami akvariumuose. Tačiau 2009 metais prekyba šiais vėžliukais Lietuvoje buvo uždrausta. Kodėl taip atsitiko?
Panemunių regioninio parko direkcija informavo, kad pradėtas tvarkyti Novoraisčio ornitologinis draustinis, plytintis daugiau kaip 800 ha plote. Draustinyje skaičiuojama daugybė paukščių rūšių, įtrauktų į Europos Sąjungos saugomų rūšių sąrašus. Labiausiai Novaraistį pamėgo migruojančios gervės ir žąsys.
Šiuo metu į Lietuvos raudonąją knygą įtrauktos 253 gyvūnų, 340 augalų, 112 grybų ir 63 kerpių rūšys. Per paskutinį dešimtmetį sparčiai nykstančių gyvūnų ir augalų kategorijoje atsidūrė net 18 naujų rūšių. Palyginus su tuo, kiek gyvų rūšių Žemėje yra užfiksavę mokslininkai (užfiksuota 1,9 mln. rūšių, tačiau manoma, kad tikrasis skaičius gerokai didesnis), atrodytų, kas čia blogo, jei keletas jų išnyks?
- gamta |
- visuomenė |
- biologinė įvairovė |
Europos Sąjungoje blogėjanti dirvožemio kokybė kelia nerimą. 1990–2006 m. dėl dirvožemio sandarinimo – derlingos dirvos padengimo nepralaidžiu sluoksniu – kasdien buvo negrįžtamai prarandami ne mažiau kaip 275 ha dirvožemio, t. y. 1000 km² dirvožemio per metus, o kas dešimt metų taip prarandamas Kipro dydžio plotas.
Pastaruoju metu viešojoje erdvėje girdėti įvairių svarstymų apie geriamojo vandens kokybę ir siūlomus įsigyti filtrus jam gerinti. Todėl nemažo susidomėjimo sulaukė praėjusios savaitės pabaigoje Lietuvos geologijos tarnybos (LGT) prie Aplinkos ministerijos surengtas seminaras „Vandens gerinimas buityje: būtinybė ar žinių trūkumas“. Jo dalyvius specialistai supažindino su šalies požeminio vandens išteklių chemine sudėtimi, viešai tiekiamo geriamojo vandens kokybe, taip pat buvo aptartos problemos, su kuriomis susiduriama naudojantis vandeniui gerinti skirtais filtrais.
Lietuvos miškuose vis dar gausu augmenijos ir gyvūnijos, o kai kuriose šalies vietose pavyksta išgirsti vilko staugimą ar pamatyti lūšies pėdas. Vis dėlto nuolat didėjant miškų naudojimui kyla grėsmė tai įvairovei, kurią turime. Didžioji dalis mūsų miškų nėra natūralūs, jie formuoti taip, kad atitiktų žmogaus poreikius - augintų kuo daugiau kokybiškos ir pramonei reikalingos žaliavos. Nemažai sengirėms būdingų rūšių gebėjo išlikti kraštovaizdyje, kurį formuoja ūkiniai miškai, tačiau kitos augalų, gyvūnų ir grybų rūšys išnyko arba jų gausa smarkiai sumažėjo. Dėl miškų naudojimo keitėsi rūšių balansas: atvirų vietų ir miško pakraščių bei jaunų medynų rūšių daugėja, miško glūdumos ir brandžių miškų organizmų įvairovė nyksta.
Bambenos upė, įtekanti į Žuvinto ežerą bei iš jo ištekantys vandenys nuo gruodžio pabaigos jau reguliuojami pagal gamtos dėsnius. Rezervato režimu saugomas Žuvinto ežeras nuo šiol tampa gerokai natūralesnis. Gamta pati reguliuos Žuvinto, Dusios ir Simno ežerų vandens lygį.
„Prieskoninių augalų ir jų vartojimo žinyno” autoriai K. Obelevičius, S. Petkevičiūtė ir E. Šeinauskienė ragina skaitytojus iš naujo atrasti prieskoninių augalų pasaulį. Nors dėl skonio nesiginčijama, tačiau vargu ar atsirastų bent vienas žmogus, kuris gaminamo maisto nebūtų pagardinęs vienu ar kitu prieskoniu.
