Lietuvos miškuose vis dar gausu augmenijos ir gyvūnijos, o kai kuriose šalies vietose pavyksta išgirsti vilko staugimą ar pamatyti lūšies pėdas. Vis dėlto nuolat didėjant miškų naudojimui kyla grėsmė tai įvairovei, kurią turime. Didžioji dalis mūsų miškų nėra natūralūs, jie formuoti taip, kad atitiktų žmogaus poreikius - augintų kuo daugiau kokybiškos ir pramonei reikalingos žaliavos. Nemažai sengirėms būdingų rūšių gebėjo išlikti kraštovaizdyje, kurį formuoja ūkiniai miškai, tačiau kitos augalų, gyvūnų ir grybų rūšys išnyko arba jų gausa smarkiai sumažėjo. Dėl miškų naudojimo keitėsi rūšių balansas: atvirų vietų ir miško pakraščių bei jaunų medynų rūšių daugėja, miško glūdumos ir brandžių miškų organizmų įvairovė nyksta.
Lietuva pagal savo klimatinę juostą yra miškų zonoje. Tai reiškia, kad iki atsirandant žmogui, didžioji dalis šalies teritorijos buvo apaugusi giriomis. Šiandieniniai miškai gerokai skiriasi nuo tų, kurie buvo kadaise. Geografai teigia, kad dabartinėje Lietuvos teritorijoje nėra tokio žemės lopinėlio, kuris vienu ar kitu laikotarpiu nebūtų paveiktas arimo.
Aplinkos ministerijos Miškų departamento Miškininkystės skyriaus vyr. specialistė Zita Bitvinskaitė aptaria atskirų medžių rūšių auginimo ypatumus, atsodinimą, apsaugą nuo žvėrių ir gaisrų.
Praėjusiais metais didžiulius eglynų plotus pakenkusio netikrojo eglinio skydamario šiemet miškuose aptinkama keliasdešimt kartų mažiau. Kenkėją pažabojo nepalankios oro sąlygos ir išplitę grobuoniški vabzdžiai. Tačiau labai svarbu tinkamai sutvarkyti bei atkurti skydamarių pažeistus miškus - kad ateityje šie kenkėjai nebegalėtų plisti nevaldomai.
Reaguojant į paskutinėmis dienomis skleidžiamą klaidinančią informaciją apie neva po 2010 m. rugpjūčio 8 d. praūžusio škvalo net nepradėtus tvarkyti privačius miškus Dzūkijoje informuojame, kad Alytaus RAAD Miškų kontrolės skyriaus ir Varėnos raj. agentūros specialistų duomenimis šiuo metu privačiuose miškuose galėtų būti likę iki 50 tūkst. m3 netvarkytų vėjavartų-vėjalaužų, kas sudarytų ne daugiau kaip 10 proc. nuo pradinių apimčių škvalo suniokotuose medynuose.
Siūlymai pasėlių ir nederlingus laukus apsodinti miškais šį šimtmetį pasaulinio klimato šiltėjimo beveik nesumažintų, teigia mokslininkai. Miškų sodinimą skatina ir klimato kaitai skirtas Jungtinių Tautų Kioto protokolas. Jis remiasi teorija, kad miškai fotosintezės metu pašalina iš oro anglies dvideginį. Tačiau naują tyrimą atlikę mokslininkai teigia, kad net ir didžiulių žemės plotų apsodinimas miškais duotų labai mažai naudos kovojant su šiltnamio efektą sukeliančių dujų problema, praneša naujienų agentūra AFP.
Beveik trečdalį - 33,1 proc. - Lietuvos ploto sudaro miškai. Jei visą miško plotą po lygiai išdalytume Lietuvos gyventojams, kiekvienam iš mūsų tektų po 0,65 ha miško - tai yra apie dešimt vidutinio kolektyvinio sodo sklypų plotas. O jeigu taip išdalintume visus miškuose augančius medžius, vienam lietuviui tektų 144 m3 medienos. Su tiek galėtume ne tik pasišildyti keletą žiemos mėnesių, bet ir sodo namuką susiręsti.
Aplinkos ministerijos Miškų departamentas primena, kad šylant orams didėja liemenų kenkėjų pavojus vėjo arba kitų gamtos veiksnių pažeistiems medžiams, taip pat žaliai spygliuočių medienai. Ypač reikėtų skubėti tvarkyti medynus ar jų pakraščius, kuriuos pažeidė praėjusį rugpjūtį siautęs škvalas ir vėtros. Kaip praneša Valstybinė miškų tarnyba, sanitariniu požiūriu nepalankiausia padėtis šiemet numatoma gamtos stichijos ir netikrojo eglinio skydamario pažeistuose medynuose, nes esant palankiam orui juose gali susidaryti masiniai liemenų kenkėjų židiniai.
Apie 42 proc. ES teritorijos užimantiems miškams dėl klimato kaitos kyla vis didesnis gaisrų, sausrų, kenkėjų ir ligų pavojus. Kai kuriose teritorijose daliai medžių rūšių gresia išnykimas. ES svarsto galimybes apsaugoti miškus nuo klimato pokyčių pavojų.
Kaip nustatė Aplinkos ministerijos pavedimu sudaryta Valstybinės miškų tarnybos komisija galimiems neteisėtiems kirtimams Varėnoje ištirti, Varėnos savivaldybės administracija pažeidė įstatymų reikalavimus, organizavusi kirtimus valstybinės reikšmės miško plote, kuriame numatė įrengti hipodromą. Prašydama leidimų šiam plotui iškirsti, ji nurodė Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Varėnos rajono agentūrai, kad tą miško kvartalą reikia sutvarkyti dėl vasarą praūžusio škvalo padarinių, nors, kaip paaiškėjo, stichija jo nebuvo nuniokojusi.
Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba Tarptautinėje turizmo, sporto ir laisvalaikio parodoje „Vivattur 2011″ pristatys projektą - konkursą „Atrask ir pažink Lietuvos saugomas teritorijas”, kurio metu skatins keliauti po Lietuvos nacionalinius ir regioninius parkus. Taip pat pristatys naujus pažintinius takus, gamtos maršrutus, naujus lankytojų centrus Lietuvos saugomose teritorijose.
Ekologinis turizmas daugelyje pasaulio valstybių tampa vis populiaresnis. Ekologinis turizmas labiausiai sietinas su saugomomis teritorijomis. Būtent čia lankytojas gali kvėpuoti švariu oru, mėgautis ramybe, pamatyti gamtos ir kultūros vertybes.
Pasak Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorės Rūtos Baškytės, jau ne vienerius metus Lietuvos saugomose teritorijose yra kuriama infrastruktūra, sudaranti galimybes keliautojams patogiau susipažinti su mūsų krašto gamtos vertybėmis, unikaliu kraštovaizdžiu, biologine įvairove. Norime pakviesti keliauti po gimtąjį kraštą ir geriau pažinti Lietuvos gamtą.
Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie AM kartu su žurnalu „Kelionės ir pramogos” projekto „Atrask ir pažink Lietuvos saugomas teritorijas” rėmuose šiais metais organizuoja konkursą, raginantį pažintį gimtąjį kraštą ir gamtą, gražiausias lankomas vietoves Lietuvos saugomose teritorijose. Konkurso trukmė: 2011 m. kovo 1 d. - spalio 31 d.
Konkurso „Atrask ir pažink Lietuvos saugomas teritorijas” metu siūloma aplankyti 35 saugomas teritorijas (5 nacionalinius ir 30 regioninių parkų), kuriose keliautojams reikės fotoaparatu užfiksuoti net 50 įdomių gamtos bei kultūros paveldo objektų, unikalių vietovių. Lankytinų vietų sąraše - naujai įrengtos ir pažintiniam turizmui pritaikytos vietos, populiarūs gamtiniai maršrutai. Tačiau keliautojų laukia ir dar nematytos vietos, atsiveriančios nuostabios kraštovaizdžio panoramos, unikalūs atradimai gamtoje.
Tai atnaujintas lankymui Aukštaitijoje esantis Ladakalnis, nuo kurio matosi septyni ežerai… Tai unikalus paminklas Panemunių regioniniame parke - Veliuonos piliakalnis, šalia kurio įrengta nauja turizmo infrastruktūra… Ir ką tik įrengtas pėsčiųjų gamtos takas Arlaviškių kadagyne Kauno marių regioniniame parke… Ir neišsenkantis šaltinis „Lino verdenė” Sirvėtos regioniniame parke… Tai medžiai senoliai - Raganų eglė Rambyno regioniniame parke ir Penkiolikakamienė liepa Ventos regioniniame parke…
Kuo daugiau objektų Lietuvos saugomose teritorijose keliautojai aplankys, tuo daugiau taškų gaus. Maksimalus taškų skaičius - 500 (aplankius kiekvieną objektą, lankytojai gauna 10 taškų; iš viso - 50 lankomų vietų). Konkurso laimėtojais taps tie, kurie surinks 300 taškų, t. y. aplankys ir nusifotografuos nurodytose vietose prie 30 objektų.
Kiekvienas dalyvis (ar grupė) nuo kovo vidurio jau galės registruotis www.kelionesirpramogos.lt ir talpinti savo nuotrauką, kuri bylotų apie aplankytą objektą. Laukiami ir kelionių aprašymai, dienoraščiai. Įdomiausi bus spausdinami žurnale „Kelionės ir pramogos” bei interneto svetainėje www.vstt.lt.
Metų pabaigoje konkurso laimėtojai bus pakviesti į šventę, kurioje visi bus apdovanoti diplomais. Aplankiusieji daugiausia lankomų objektų Lietuvos saugomose teritorijose ir surinkę daugiausia taškų, bus apdovanoti išskirtiniais prizais.
KELIAUKIME PO LIETUVOS SAUGOMAS TERITORIJAS!
Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos informacija
Černobylio atominės elektrinės avarija, po kurios į aplinką išsiveržė ir aplinkinėse šalyse nusėdo daug radioaktyviųjų medžiagų, įvyko prieš daugiau nei 20 metų. Baltarusijos Gomelio srities, kuri ypač nukentėjo nuo Černobylio atominės elektrinės avarijos, vietos laikraštis informavo skaitytojus apie radionuklidais užterštų grybų, uogų ir žvėrienos nustatymo atvejus.
Nors žiema dar nesitraukia, miškininkai jau ruošiasi pavasariui, kai prasidės didžiausias darbymetis - miško sodinimas. Miškasodžiui reikia kokybiškų miško sodmenų, tinkamai paruošti želdaviečių dirvą. Miškų urėdijų valstybiniai medelynai šiųmetiniams želdinimo darbams išaugino 52,7 mln. sodmenų.
