Rojaussodai.lt

Vis tiktai vedantieji motorinių instrumentų gamintojai tikrai neatsilieka nuo numatytų laiko rėmų ir netgi pralenkia juos. Dar daugiau – žalioji banga paskatino stipriuosius neapsiriboti minimaliais būtinais konstrukciniais sprendimais, bet žengti toliau, taikyti pačias pažangiausias šiuolaikines variklių konstravimo technologijas ir konstruojant motorpjūklius bei kitus įrenginius. Visa tai turi ir dar vieną tikslą – kuo toliau technologiškai atitrūkti nuo patenkančių į vakarų rinkas mechanizmų kopijų iš kai kurių rytų šalių.
Daugiau nei 400 konstruktorių turintis uždaras STIHL inovacinis padalinys Waiblingene, kuriame yra ir pagrindinės STIHL gamyklos – alkūninių velenų, plastiko detalių, aliuminio – magnio lydinių, (iš jų gaminami variklio karteriai ir kitos detalės) bei surinkimo linijos – jau prieš dešimtmetį pradėjo konstruoti ir bandyti pirmuosius mechanizmus (motorpjūklius ir krūmapjoves) su karbiuratoriais, turinčiais pilnai automatinį valdymą. Tai reiškia, kad jame nėra jokių reguliavimo varžtų, jo darbas pilnai reguliuojamas elektros impulsais ir kuro mišinys degiojo mišinio gamybai patenka į karbiuratoriaus vidų per elektrinį purkštuką (1 pav.).

Šios sistemos, kuri buvo pavadinta M-Tronic, darbą galima prilyginti automobilinei maitinimo sistemai su karbiuratoriumi ir centriniu purkštuku, valdomu kompiuterio. Sėkmingą jos įdiegimą sąlygojo ir neseniai STIHL įsigyta Japonijos karbiuratorių gamintoja ZAMA, gaminanti šias detales mažiesiems mechanizmams.

Ką gi duoda mažą variklį turintiems motorpjūkliui ar krūmapjovei ši sudėtinga sistema? Jos sukūrimo tikslai lygiai tokie patys, kaip ir automobilių pramonėje – gerinti variklio darbo parametrus: taupyti degalus, esant įvairiems variklio darbo režimams, didinti variklio sukimo momentą, galią, esant tam pačiam variklio darbo tūriui ar jį mažinant. Kartu su pakeista variklio konstrukcija, kuri sąlygoja geresnę dujų apykaitą ir kuri buvo sukurta naujiems reikalavimams išmetamosioms dujoms, naujoji maitinimo sistema tikrai užtikrina žymiai geresnius variklio darbo parametrus, negu yra būtina. Dabar degalai naudojami dar preciziškiau, variklis turi tam tikrą atmintį darbo režimui – genėjimui, skersiniam pjūviui (kaladėlių pjaustymas malkų gamybai), mišriam darbo ciklui ir pan. Krūmapjovei taip pat panašiai – darbas su valo galvute ar kita darbine įranga žolės pjovimui ar medelių pjovimas su apvaliu medžio disku.

M-Tronic įrenginių uždegimo ritė turi minikompiuterį, koordinuojantį degalų tiekimo ir uždegimo procesus, atliekantį atminties kaupiklio funkciją bei padedantį diagnozuoti įrenginio darbą.
STIHL gamina ir pateikia rinkai jau keletą tokių įrenginių – motorpjūklius MS 441 C-M , MS 241 C-M, krūmapjoves FS 490 CE-M, FS 510 CE-M, FS 460 CE-M, pastaroji bei motorpjūklis MS 241 CM mūsų rinkoje parduodami nuo šių metų pavasario, vakarų Europos rinkoje jie, aišku, parduodami anksčiau. Ateityje tokių įrenginių, kaip žada gamintojai, kiekis didės.
Nors įrenginių su šia pažangia maitinimo sistema plitimas tik įsibėgėja, STIHL žengė dar vieną žingsnį jos tobulinimo link – Europoje jau parduodamas motorinis asfalto – betono pjaustytuvas TS 500i su tiesioginio įpurškimo sistema. Taigi jis jau visai neturi karbiuratoriaus, kuro mišinys (benzinas su specialia alyva) įpurškiamas tiesiai į variklio karterį. Pjaustytuve jau nebelieka ir uždegimo ritės, čia sumontuotas specialus srovės generatorius bei tikras kompiuteris. Tokiu būdu variklio darbas tampa dar efektyvesnis, ypač įrenginiams su didele apkrova. Tikimasi, kad šį pjaustytuvą nuo ateinančių metų vidurio galės įsigyti ir mūsų kelininkai, gerbūvio įrengimo įmonės bei kiti naudotojai.
Bet negalima nepaminėti ir antrosios technologinės pažangos lazdos pusės – techninės priežiūros ypatumų. Kadangi įrenginiai turi precizinius elektroninius valdymo elementus, visa elektros instaliacija dar labiau mėgs švarą. Įrenginiai neturi jokių konstrukcinių reguliavimo elementų, taigi pats naudotojas negalės „pasitaisyti“ variklio darbo režimo.

Reikalavimai specializuotam atstovui taip pat aukšti. Gamintojas pateikia paruoštą specialią programą, kuri instaliuojama į kompiuterį, esantį dirbtuvėse. Per specialią diagnostinę jungtį (1 pav.) įrenginys sujungiamas su stacionariu arba nešiojamu kompiuteriu. Minėta programinė įranga leis nustatyti reikalingus variklio parametrus, diagnozuoti gedimus tiek elektrinės dalies grandyse, tiek maitinimo sistemos elementuose.

II Netepsi – nevažiuosi

Matome, kad šiuolaikinis motorinis įrenginys, turintis nors ir mažą vidaus degimo dvitaktį ar keturtaktį variklį, jau tampa gana sudėtingos technologinės įrangos rinkiniu. Konstruktorių pastangų dėka jie ekonomiški, našūs, greitaeigiai. Dėl vyraujančių „liesesnio“ degiojo mišinio „žaliųjų“ technologijų tokių variklių alkūninio veleno maksimalūs sūkiai (aišku, išskyrus keturtakčius) dažnai siekia 14000 sūk/min, o kartais norma laikoma ir 15000 ar net daugiau, cilindro viduje labiau pakyla temperatūra, didesnis krūvis tenka besisukančioms detalėms, kitoms dangoms ir besiliečiantiems paviršiams. Todėl STIHL, gamindama savo naujiesiems įrenginiams alkūninius velenus, naudoja naujausios kartos liejimo, šlifavimo bei balansavimo įrangą. Šios gamybos technologiniai procesai jau senokai tapo tabu ir gausioms ekskursantų grupėms, aplankančioms STIHL pagrindinių gamyklų grupę – anksčiau tai buvo vienas iš lankytinų objektų. Cilindrų vidui padengti jau seniai naudojami tik chromo junginiai, bandomi ir termiškai stabilesni stūmokliai iš aliuminio – magnio lydinio.
Tačiau vienas iš svarbiausių dvitakčio (ir keturtakčio 4-MIX) variklio apsaugos elementų, dirbant jam ekstremaliais režimais – speciali tepimo alyva. Teorija labai paprasta – šios alyvos kiekis turėtų būti kiek leistinai galima mažesnis (nes didesnis kiekis blogina degimo ir uždgimo procesą), sudegti ji turi palikdama kuo mažiau suodžių ir gerai tepti besitrinančius paviršius. Bet šiuolaikiniams greitaeigiams varikliams dar reikia ir maksimaliai mažinti oksidacijos poveikį tauriųjų metalų dangoms, esančioms variklio viduje, ir neprarasti teigiamų savybių dabar jau ypač aukštoje darbinėje temperatūroje, kurios intervalas yra 300 – 400°C, ypač jei stūmoklyje sumontuoti du sandarinamieji žiedai, ir galiausiai būti ekologiška – „draugiška“ aplinkai. Panašius procesus pastebime ir automobilinių alyvų pramonėje – alyvos švarėja, pilnėja priedais ir, aišku, brangsta.
Šiuo metu STIHL siūlo rinkai trijų rūšių dvitaktę alyvą įvairioje pakuotėje – HP, HP Super ir HP Ultra (2 pav.).

2 pav. STIHL dvitaktės variklinės alyvos.

Kaip ir kiti motorinių instrumentų gamintojai, STIHL pati negamina variklinės alyvos, bet savo „slaptajame“ padalinyje turi modernią chemijos laboratoriją su atitinkamu personalu. Šis kolektyvas gauna užduotį iš „mechaninio“ padalinio kurti atitinkamą produktą, kurį būtų galima pateikti masinei gamybai. Pagrindinis jų kūrybinis produktas – specialūs priedai variklinei alyvai, kurie yra užpatentuojami. Po to parenkama ir priderinama mažo peleningumo bazinė mineralinė ar sintetinė alyva.
HP – tradicinė rausvos spalvos mineralinė alyva su priedais, naudojama pasaulyje STIHL ir kitiems įrenginiams jau nemažai metų. Ji turi savo sudėtyje specialų STIHL patentuotą priedą LUBRIZOL 6827, kuris užtikrina gerą tepimą aukštoje temperatūroje (iki 400°C). Štai kodėl reikėtų vengti naudoti STIHL įrenginiams kitokią rausvą alyvą, nors ji ir pigesnė – vien tik spalva nėra alternatyva variklinei alyvai su STIHL prekiniu ženklu ant pakuotės. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kas dėl variklio alyvos apibūdinama naudotojo instrukcijoje, pateikiamoje šalia STIHL įrenginio – naudojant kitokias alyvas, jos kiekį atitinkamam kuro mišiniui reikėtų dvigubinti, norint užtikrinti tinkamą tepimą. Tačiau dėl to nukentės degaus mišinio degimo kokybė – bus daugiau suodžių, mažės variklio galia. O ir ekonominis efektas bus abejotinas.
HP Super – pakankamai nauja alyva su mineraline baze (nuo kitų metų turėsianti sintetinę bazę), turinti itin efektyvius sintetinius priedus, gerinančius degimo procesą. Jos sudėtyje esantis sintetinis priedas – stabilizatorius – taip pat naujiena, jis saugo vidinius variklio detalių paviršius nuo agresyvios cheminės aplinkos bei galimo drėgmės poveikio, mažina trintį tarp judančių paviršių. Be to, ji turi kompleksą priedų, vadinamų PIB, dar efektyviau mažinančių priedegų susidarymą.
Pati vertingiausia STIHL variklinių alyvų grupėje (aišku, ir brangiausia) yra sintetinė
HP Ultra su sintetiniais priedais. Ji buvo sukurta paskutiniosios kartos 2-Mix varikliams su papildomu oro prapūtimu bei varikliams su purkštukais, įskaitant ir su tiesioginiu įpurškimu. Ypač rekomenduotina keturtakčiams STIHL 4-MIX varikliams. Ši alyva sudega ypač švariai, su mažiausiu priedegų kiekiu, turi gerą terminį stabilumą bei tepimo savybes. Be viso to, ji yra ekologiška – atitinka vadinamąjį „žuvų“ testą OECD 203. Tai reiškia, kad išsiliejusi paviršiuje, ši alyva per 21 dieną biologiškai suyra į nekenksmingus komponentus iki 80% kiekio. Pagal šį rodiklį ji atitinka ir normatyvų CEC-L33-A93 reikalavimus.
Taigi pas STIHL atstovus tikrai yra iš ko rinktis. Čia rasite specialiųjų naftos produktų tiek senesniesiems įrenginiams, tiek naujausiems, ką tik pakliuvusiems ant lentynų nuo gamintojo surinkimo linijų.

III Nei benzino, nei variklio alyvos

Ekologiškų akumuliatorinę energiją naudojančių automobilių gamybos bumas neaplenkė ir mažųjų mechanizmų gamintojų. Jeigu jau eiti toli neatsiliekant, tai eiti – STIHL prieš keletą metų pateikė Europos rinkai (Lietuvoje šie įrenginiai pradėti pardavinėti nuo pernai metų, t.y. 2010, rudenio) pirmuosius mechanizmus (vieni pirmųjų – gyvatvorių žirklės) su ličio jonų baterijomis. Jų (įrenginių) kiekį planuojama išplėsti iki 20 mechanizmų – inžinerinės STIHL pajėgos dar nežada atsipūsti.
Šiuo metu galima įsigyti akumuliatorinių STIHL dviejų modelių žoliapjovių, , grandininį pjūklą, dviejų modelių gyvatvorių žirkles, pūstuvą, dvejas Viking vejapjoves – taigi jau aštuonis įrenginius (3 pav.).

3 pav. STIHL ir VIKING akumuliatoriniai įrenginiai

Su šiais įrenginiais galima įsigyti ir vieną iš trijų akumuliatorių – 80, 120 ir 160 Ah talpos. Skiriasi jų talpa, skiriasi ir laikas, kiek kuriam mechanizmui galima dirbti su kiekvienu iš jų. Didžiausią krūvį gauna grandininis pjūklas, todėl pjaunant vidutinio 30 cm skersmens ir vidutinio kietumo (pušinį) rastą, atitinkamai tam bus sunaudota 20, 25 ir 35 min. laiko iki pilno išsikrovimo. Šiam pjūklui STIHL sukonstravo specialią pjovimo grandinę su mažu žingsniu (tankiais danteliais) ir labai siauru taku – kad pasipriešinimas pjovimui būtų kuo mažesnis. Ilgiausiai galės „laikytis“ gyvatvorių žirklės – atitinkamai 45, 60 ir 80 min. Pateikiami ir dviejų tipų įkrovikliai – greito įkrovimo ir standartiniai.
Minėti įrenginiai brangoki, tačiau turi ir nemažai teigiamų ypatumų – jiems nereikia degalų, laidų, jie netriukšmingi, mobilūs.
Kadangi ličio akumuliatorius gana sunkus, galimas variantas jį talpinti specialiame dėkle ant juosmens, o energija pajungtu laidu tiekiama į veikiantį mechanizmą be akumuliatoriaus svorio.
Taigi STIHL investavo į inovacijas ir sukūrė daug naujovių, nepaisant vyravusio Europoje sunkmečio. Naujovės yra patogios ir atitinkančios laikmetį, bet tuo pačiu ir įpareigoja naudotoją teisingai ir atsakingai jas eksploatuoti, kas mūsuose dar neretai sukuria tam tikrus nesusipratimus tarp pardavėjų bei naudotojų. Tuo pačiu tai iššūkis ir STIHL atstovams, jų techniniam personalui, turėsiančiam techniniu išprusimu neatsilikti nuo pasiūlytų rinkai gaminių lygio.

Eduardas Derenka

Mocevičiaus firmos „Ginalas“ techninis konsultantas