Rojaussodai.lt

Šveicarijoje keturios Šveicarijos

Pakeliavus po Šveicariją, pastebi, – Šveicarija nevienalytė tiek etniniu, tiek kalbiniu požiūriu. Susideda iš keturių pagrindinių etninių-kalbinių gyventojų grupių: vokiečių, prancūzų, italų ir retoromanų. Pastarųjų kalbą vartoja apie vienas nuošimtis Šveicarijos pietryčiuose esančio Graubiundeno kantono gyventojų. Vokiškoji dalis užima šiaurę ir centrą, itališkoji – pietryčius, prancūziškoji – pietvakarius. Pasiteiravus Šveicarijoje apie 15 metų gyvenantį amerikietį, aplankiusį daugybę pasaulio šalių, taip pat ir Baltijos, poliglotą ir finansininką, kuo vietinė vokiečių (šveicarų)  kalba skiriasi nuo kitur naudojamos vokiečių kalbos, paaiškino: gerkliniu tarimu. Šneka tarsi skaudėtų gerklę. Pademonstravo, kaip tas pat  skamba vokiškai ir šveicariškai. Tai apsunkina bendravimą tarp, regis, vienos ir tos pačios kalbos žmonių, kurie, kaip paaiškėjo, nerodo vieni kitiems didelio prielankumo ir nelabai susikalba. Jei visur mėgsti tvarką ir kuklumą – tinka vokiškoji dalis. Traukia atsipalaidavimas, nuoširdus bendravimas už stalo, žaismingesnis laisvalaikio leidimas, spalvingesnė ir skirtingesnė apranga, gardesnis maistas, – trauk į prancūziškąją dalį. Jeigu turi marias laiko, nesi nieko rimto suplanavęs, nenervina besikeičiantis transporto grafikas ir jo vėlavimai, neerzina viena kita numesta ir nesurinkta šiukšlė, o be to, labai patraukli Vilniaus bažnyčių vidinė puošyba, rinkis itališkąją Šveicariją. Čia bažnyčios išpuoštos panašiai kaip Vilniuje.

Kultūros paveldas ir jo naudojimas

Katalikiškos ir protestantiškos bažnyčios, ypač katedros, dažnai pasitarnauja vietoje koncertų salių. Kai kurios jų šiek tiek sumodernizuotos iš išorės. Pavyzdžiui, atviros nišos prie įėjimų į vidų įstiklintos, saugant šilumą, vengiant lietaus ir sniego, atribojant šias vietas nuo laukinių turistų, galinčių jas pasirinkti saugesnei nakvynei ir ilgesniam apsistojimui. Nedažnai, bet pasitaiko, skaldytais akmenimis grįstos siauros gatvelės, užgriozdintos nuo laiko sutręšusiais, bet užkonservuotais ir nelabai prie mūrinės miestų architektūros derančiais saugotinais paminklais. Jie asocijuojasi su anksčiau mūsų kaimuose arba nedideliuose miesteliuose per vasarą paršeliams laikyti įrengtais gardais. Tai rodo, kad čia  praeities paveldas ypatingai vertinamas. Netikėtai atsiradęs ne pačiame tolimiausiame miesto pakraštyje, pavyzdžiui, tokiame kaip Vilniaus Žvėryno rajone, gali nosimi atsidurti prie nedidelės karvių fermos.

Nedidukės karvių – pagrindinio Šveicarijos simbolio – skulptūros, išstatytos didelių miestų namų balkonuose, labai įvairiai išgražintos. Tam skiriama nemažai lėšų. Į tokią skulptūrėlių puošybą įtraukiami žinomi menininkai ir toks procesas viešas. Jį galima stebėti iš šalies. Nuo fermų juntamas nosiai neįkyrus mėšlo kvapas. Mūsų miestų platumose tai neįmanomas dalykas, o Šveicarijoje taip sprendžiamos ekologinio maisto gaminimo ir racionalaus galvijų auginimo problemos. Besiganydamos karvės vietoje žoliapjovių natūraliai formuoja vejas. Taip išsprendžiamas ir pašarų klausimas. Nereikia pjauti ir grėbti nupjautos žolės ar ją deginti. Kartu taupoma elektra ir papildoma  darbo jėga.

Patogus, pigus ir švarus poilsis gamtoje visiems

Pakankamai patrauklus laisvo laiko leidimas gamtos prieglobstyje. Žmonės gali miestų vejose netrukdomi vartytis ar užkandžiauti, užsigerdami vynu (beje, vynas čia gerokai pigesnis nei pas mus), bristi į bet kurį vandens telkinį (tokių Šveicarijoje apstu) ar jame maudytis. Telkinių vandenys net miestuose skaidrūs. Juose matosi būreliais plaukiančios žuvys. Žvejojančių nedaug. Eiliniam mirtingajam čia žvejojimas nepigus,  žvejojimas  be leidimo brangiai kainuojantis užsiėmimas. Net miestų centre nepamatysi trukdančių poilsiauti tvorų ar draudžiamų zonų. Neteko matyti, kad po  tokio poilsio ar laisvalaikio leidimo su draugais, šeimomis, gamtos oazėse liktų žymės. Jei kartais lieka, tai bemat atsiranda žmogus, kuris  sutvarko. Gamtos reikalus irgi galima atlikti be problemų. Tik prancūziškoje dalyje dažniau pasitaiko mokami tualetai. Kartais tualetas gatvėje  primena kosminį laivą: šiuolaikiškas dizainas ir veltui.

Nuolankus buitinių  atliekų rūšiavimas

Miestų centruose galima aptikti kūrybinių industrijų kvartalų. Čia buriasi menininkai, kurie idėjas jungia su šiuolaikiškos gamybos galimybėmis. Čia gaminama ir prekiaujama ir labai brangiais vienetiniais gaminiais iš plačiai žemę teršiančių perdirbtų  atliekų (Šveicarijos gyventojai jau seniai išmokyti rūšiuoti buitines atliekas, o išrūšiavę, privalo sudėti į tam skirtus ir nelabai pigius maišelius, už kuriuos patys moka). Pavyzdžiui, iš tokių perdirbtų atliekų pagaminta  moteriška rankinė kainuoja apie 1800 litų. Gausu ir ekologiškos kosmetikos priemonių. Šveicarijoje vertinamas ekologiškas maistas. Jo pasiūla ganėtinai įvairi ir, palyginti, kainos ne tokios kosminės kaip pas mus.

Ką pasiimčiau iš šveicarijos

Jei būtų leidžiama iš Šveicarijos su savimi pasiimti, kas geriausia, ir persikelti į namus, pasiimčiau vaiskų orą ir gaivinantį geriamąjį vandenį. Neabejoju, tai vieni iš svarbesnių faktorių, laiduojančių gerą sveikatą. Neatsitiktinai tiek daug ligotų mūsų literatūros klasikų traukdavo gydytis į  Šveicariją ir joje pabuvoję pasijausdavo geriau, bent iki tol, kol joje būdavo.

Gegužės 1-oji stabilaus kapitalo šalyje šventė

Žingeidu buvo sužinoti, kaip tokioje turtingoje šalyje minima gegužės 1-oji – Tarptautinė darbo diena. Vietos gyventojų buvau informuota, kad dažniausias tokių švenčių dalyvis – neformalus ir ganėtinai destruktyvus jaunimas. Nesvarbu, kur būtų jam leidžiama rinktis – rezultatas panašus: išmaltos vitrinos,  krūvos  šiukšlių, sulaužyti ir išvartyti kavinių baldai, prikabinėta plakatų, kuriuose labai menkas kairiuoliškos ideologijos ir jos bandymo įgyvendinti praktikoje išmanymas. Jėgos struktūros tinkamai pasiruošia gegužės 1-ajai. Galima matyti gatvėmis judančius policijos šarvuočius su vandens patrankomis (brandspoitais), budriai pačius policijos pastatus saugančius pareigūnus su vilkšuniais. Beveik visos tokios demonstracijos neišsiverčia be incidentų. Neformalus išskirtinai juodai besirengiantis jaunimas išprovokuoja susirėmimus su policininkais. Pastarieji labai greitai  švenčia pergalę, nes jėgos labai nelygios. Nežiūrint, kad čia gyvenantys žmonės ūgiu neprilygsta mūsų platumų gyventojams: ženkliai žemesni ir lieknesni, į  policininkus parenkami augaloti, pečiuiti vyrai. Net jų uniforma  pasiūta taip, kad ją dėvintys  atrodytų pečiuitesni, ir tikriausiai, net vizualiai sudrausmintų nenorinčius  paklusti įprastai tvarkai. Regis, Šveicarijoje kruopščiai pasistengta, kad neformalus ir destruktyvus jaunimas,  kaip Graikijoje ir Prancūzijoje, neįsigalėtų, o kapitalizmas su daugeliui priimta tvarka (vidutinis mėnesinis, kad ir tramvajaus vairuotojo, užmokestis – 5000 Šveicarijos frankų, t.y. apie 15 000 litų)  būtų stabilus.

Tarsi devynis kartus atmatuota, o po to nukirpta

Keliauti nuosavu automobiliu ar jį turėti neapsimoka: traukinių sistema Šveicarijoje ideali artimoms ir tolesnėms kelionėms, pavyzdingai laiku kursuoja autobusai ir tramvajai. Važiavimas nuosavu automobiliu gerokai brangesnis, imamas papildomas mokestis  agal nutiesto kelio kokybę, bet tai į naudą: nedidėja aplinkos tarša automobilių išmetamomis dujomis, nėra spūsčių keliuose. Nors šveicarų darbo užmokestis ganėtinai aukštas, jų veiduose neaptikau  didelio gyvenimo džiaugsmo. Kartais jie primindavo teisingai užvestus robotus. Tokių lietuvių, kad ir  labai gerai  gyvenančių, nenorėčiau pašonėje. Jei ne nuostabūs šveicariški peizažai, sotaus nuobodulio toje šalyje neišvengsi. Šveicarija neatsilapojusi dideliam emigrantų  priėmimui. Šveicaras visada bus mieliau priimtas į darbą, nors jo gabumai, palyginti su atvykėliu, pretenduojančiu į tą pačią darbo vietą, gerokai prastesni. Gal iš  dalies dėl to čia nelabai pastebima tokia babiloniška mišrainė kaip kitose Vakarų Europos šalyse. Tuo tarpu Lietuvoje pilietiškumas dažniausiai prasiveržia tik  sėdint prie žydrųjų ekranų ir tik savo namų erdvėje paburnojant prieš tikruosius mūsų, palyginti, dar labai žalios ir pakankamai miškingos Lietuvos niokotojus ir skurdintojus.

Autorius: Angelė ŠARLAUSKIENĖ