Lietuvos miškuose vis dar gausu augmenijos ir gyvūnijos, o kai kuriose šalies vietose pavyksta išgirsti vilko staugimą ar pamatyti lūšies pėdas. Vis dėlto nuolat didėjant miškų naudojimui kyla grėsmė tai įvairovei, kurią turime. Didžioji dalis mūsų miškų nėra natūralūs, jie formuoti taip, kad atitiktų žmogaus poreikius - augintų kuo daugiau kokybiškos ir pramonei reikalingos žaliavos. Nemažai sengirėms būdingų rūšių gebėjo išlikti kraštovaizdyje, kurį formuoja ūkiniai miškai, tačiau kitos augalų, gyvūnų ir grybų rūšys išnyko arba jų gausa smarkiai sumažėjo. Dėl miškų naudojimo keitėsi rūšių balansas: atvirų vietų ir miško pakraščių bei jaunų medynų rūšių daugėja, miško glūdumos ir brandžių miškų organizmų įvairovė nyksta.
Pirmąją Naujųjų metų dieną į mišką Šilutės rajone Macikų kaime kartu su vaikais išsiruošęs Marius S. negalėjo patikėti savo akimis: tarp pernykščių medžių lapų ir tebežaliuojančių žemuogių lapelių jie pamatė gražuoles voveraites,- 2012-01-04 informuoja 15min.lt
Daugybė žmonių gyvena labai ribotoje savo galimybių erdvėje. Tačiau kiekvienas iš mūsų gali pasinaudoti netikėtų, dar neatrastų galimybių talpykla, iš kurios, deja, ne visada paimame tai, kas siūloma. Vieni niekaip neišsikapsto iš materialių vertybių liūno, kiti - iš dvasinio skurdo. Taip jau pasaulis sutvarkytas - vienam visą gyvenimą užtenka tik žemės lopinėlio, kiti svajoja apie beribes visatos platybes. Vieniems erdvės pakanka savame kieme, parapijoje, miestelyje, o kitiems mūsų planetos kontinentai, atrodo, ranka pasiekiami, trokšta juos aplankyti, kelionėms atiduoda laisvalaikį, atostogas.
Šiemet Aukštaitijos miškuose užderėjo kai niekada gausus ąžuolo gilių derlius. Miškininkai suskubo jas rinkti, nes padaugėjus norinčiųjų įveisti miškus.
Reaguojant į paskutinėmis dienomis skleidžiamą klaidinančią informaciją apie neva po 2010 m. rugpjūčio 8 d. praūžusio škvalo net nepradėtus tvarkyti privačius miškus Dzūkijoje informuojame, kad Alytaus RAAD Miškų kontrolės skyriaus ir Varėnos raj. agentūros specialistų duomenimis šiuo metu privačiuose miškuose galėtų būti likę iki 50 tūkst. m3 netvarkytų vėjavartų-vėjalaužų, kas sudarytų ne daugiau kaip 10 proc. nuo pradinių apimčių škvalo suniokotuose medynuose.
